"Movo" (grupės nuotr.)2012 metų pavasarį muzikinio klubo „Tamsta“ organizuotame Jaunimo grupių konkurse „Garažas 2012“, alternatyvaus bliuzo kolektyvas „MOVO“ iškovojo II-ąją vietą bei specialų konkurso rėmėjo, įmonės „Kalnapilis“ įsteigtą prizą – muzikinio albumo leidybą perspektyviausiai jaunimo muzikos grupei 2000 vnt. tiražu. O balandžio 26 dieną pristatymo koncerto metu buvo galima įsigyti ir pirmuosius albumo „Mano aš“ egzempliorius. Tiesa, „MOVO“ rizikingai, bet kartu ir labai gudriai už albumą užsiprašė tiek, kiek klausytojai bus pasiruošę už jį sumokėti, visai kaip tai padarė „Radiohead“ išleidę albumą „In Rainbows“.

„Mano aš“ konceptualiai atviras, prisitaikantis ir laviruojantis tarp to, ką norėjo pasakyti muzikantai ir to, kaip jį supranta kiekvienas klausytojas atskirai. Tai tikrai ne tas albumas, kurį užtenka vieną kartą perklausyti, nes kiekviena perklausa panardina į vis kitokios spalvos vandenis, atrandi tai, ko dar nebuvai girdėjęs. Dainų tekstai ir muzika, kuriais norėta kažką pasakyti – būtent tie faktoriai, kurių šiais laikais stinga. O taip pat žavingas provincinis nuoširdumas, ištirpęs visur.

Nūdienos albumuose, ypač debiutiniuose, žmonės įpratę ieškoti originalumo ir veiksnių, kurie išskiria jį iš visų kitų. Ką tokio turi „Mano aš“? Visų pirma – tikrą skambesį, mat vengdami sauso ir plokščio studijinio garso ir viską išsunkiančio tobulumo, „MOVO“ nariai albumo dainas įrašinėjo gerą erdvinę akustiką turinčiame negyvenamame name, Šakių rajone. O ir montavimo darbais užsiėmė patys. Tiesa, kai kuriose vietose vokalą per daug užgožia instrumentai, tačiau bendras vaizdas neblogas.

Albume, priešingai nei daugumoje, galima įžvelgti ne tik vieningą skambesio, turinio leitmotyvą, bet netgi minimalaus siužeto užuomazgą, tarsi kiekvieną dainą būtų galima pritaikyti vienam abstrakčiam veikėjui, o kartu ir prisitaikyti kiekvienas sau. Tarp eilučių paslėptos iškylančios problemos ir klausimai, apie kuriuos kalbama per mažai arba kalbama daug, bet taip jų ir nepaaiškinant, kaip kad nukirsto medžio likimas, provincijos meilės istorija, laiko ir pinigų sureikšminimas ir panašiai. „MOVO“ per dalį pasakoja apie visumą. Tam tikrą istorijos struktūrą primena ir gan drastiškai albumo rėmus nustačiusios pirmoji ir paskutinioji dainos, pavadintos „Pradžia“ ir „Pabaiga“.

Taigi, toks jaudinančiai atviras yra „Mano aš“, žaviai netobulas, bet prasmingas ir turintis, ką pasakyti. O ir senojo old school bei bliuzo šaknų dvasios derinio šių dienų albumuose jau pradėjo stigti. „MOVO“ tikrai įšoko laiku ir vietoje, tačiau ne į pačias stabiliausias ir lengviausiai riedančias roges ir ar tai muzika, verta išlikti, priklausys nuo noro toliau groti, o svarbiausia neišduoti savęs.

Rugilė Jatkauskaitė

Renginių apžvalgos / Music.lt autoriai


Nenorite praleisti svarbiausių muzikos naujienų ir svetainės "Music.lt" ruošiamų rubrikų?
Užsisakykite specialų naujienlaiškį, pasieksiantį Jus elektroniniu paštu.

El. pašto adresas: *


Vardas:


Kokios sritys jus domina labiausiai?

Lietuviškos muzikos naujienos Naujai išleidžiami albumai ir singlaiAutoriniai straipsniai: albumų ir renginių recenzijosSvarbiausios naujienos