Dainuokime garsiai, 
Kalbėkime tyliai, 
Dangus gal palauks 
Dar šią naktį nebyliai. 
Gal gėris triumfuos? 
Gal blogis laimės? 
Atominis karas 
gal greit prasidės.... 
Numirsim jauni 
Ar žėrėsim jaunyste, 
Gyvendami šioj 
Amžinoj karalystėj? 
Sėdėsim duobėj 
Ar plasnosim danguj? 
Dar niekas nežino, 
Kas bus mums paskui. 
Kai mes tik pajusim, 
Kad viskas praėjo, 
Bučiuosime saulę 
Ir glostysim vėją, 
Iškelsim rankas 
Ir dėkosime Dievui. 
Kvatosime garsiai 
Iš visos širdies! 

Jauni visados 
Norėtume būti 
Nuo šios valandos, 
Tik nežūti, nežūti... 
Jauni visada 
Galėtume būti, 
Tik nežū-ū-ti. 

Šaltas Vanduo, 
Ar Saulės Kaitra? 
Prašau, išsirink 
Ką tik nori. Katrą? 
Anksčiau ar vėliau 
Tu jau jų neturėsi: 
To nebebus, 
Kad ir kaip tu norėsi... 
Sunku taip paimt 
Ir pasenti. Staiga. 
Ne mes juk kalti, - 
Tai gamtos išdaiga? 
Bet mes žydėsim 
Dar netrumpai. 
Aš tau tą prisiekiu - 
Tik-rai! 
Pašoksim daug kartų, 
Dainuosim dainas 
Ir prie širdžių savo 
Spausim rankas, 
O visas ledas 
Pavirs šiluma - 
To nori ši 
Mūsų daina! 

Jauni visados 
Norėtume būti 
Nuo šios valandos, 
Tik nežūti, nežūti... 
Jaunais visada 
Kodėl mums nebūti 
Tik nežū-ūti.