As taip pat niekad nebuvau Helloween fanas. Tiesa sakant po sio albumo perklausos mano nuomone nepasikeite. Niekuo neissiskirianti Power metal grupe. Na gal but tik savo garsiu vardu. 

Illuminate neradau nieko gotisko. Bent jau siame kurinyje. Galbut todel man jie ir patiko. Tokie melancholiski ir tokie artimi. 

Oak- dar vienas naujas vardas mano instrumentinio roko fonotekoje. Zinau, kad prasuksiu juos dar ne karta. Daug kur juose randu atmosferiskumo. O tai mane pasataruoju metu labiausiai zavi.

Po to rubrikos perklausoje seka daugybe tamsaus metalo atsovu. Niekad nebuvau sio stiliaus megejas. vis tik mane uzkabino - Nightfall. Juos verta prasukti ir antra karta.

Kad ir kaip ten bebutu, o Anapus FM daznai man padeda atrasti ka nors gero. Taip yra ir sykart.

Alvydai> tai, kad niekas ir neapvydi, čia greičiau kaip pirvalumą paminėjau. Iš dalies pritariu tau, tačiau jei nekabina, tai negi pradėsiu išpažinties eiti? Tiek Opeth, tiek Leprous ar kitos moderniosios prog komandos man skamba geriau. O dėl Katatonios palyginimo pritariu. Pats nroėjau juos paminėti. Ypač paskutinį albumą. Nors ir Katatonia skamba geriau man.

Riverside skolinasi idėjas (skambesį?) iš kitų grupių [lacuna coil]. Taip, žinoma. Iš Opeth, iš Steveno Wilsono, iš Pink Floyd, niūrumą gal net iš Katatonijos. Nematau tame nieko blogo, kuomet skolitos idėjos randa derlingą terpę talentingo muzikanto Marijušo Dūdos asmenyje. Pirmosios Riversidei kompozicijos tas dedamąsias mažai dangstė, o klausytoją papirkinėjo kažkur pasąmonėje atpažįstama muzika. Vėliau, Second Life Syndrom parodė, jog grupė sulydė imtas idėjas ir išliejo į savo formas, ko pasekoje gavosi superinis albumas. Žengdamas dar toliau, Dūda prideda akustikos ir ambiento, gaunasi Lunatic Soul (gali kai kam atrodyti nuobodokas etapas, bet ne man). Su šių metų Shrine of New Generation Slave grupė pateikė picą, ant kurios net ir  snobas turėtų atrasti sau mėgiamą kasnelį. O kad jie lenkai, nereikia pavydėti, gaila, kad ne lietuviai.