Ar dienoraščiai yra rašomi tik dėl to, kad rašyti?

Žinoma, kad taip

Dėkui, jei tai komplimentas :)

Aš rašau dienoraščius vos ne kiekvieną dieną. Bet tik sau, asmeniškai. O tuos viešus, kuriuos kišu į music'ą tik retkarčiais (gal kartais dažniau), nes man paprasčiausiai tai patinka. Ir tikrai nerašau bet ko. Pasirenku kokią nors temą, varau kas šauna į galvą ir tikiuosi, jog jei jau pateikiu visa tai viešai, kad atsiras kam tai patiktų ir kas tai įvertintų teigiamai. Niekada nebandau įsiteikti ar pan. Stengiuosi tik kad būtų be rašybos klaidų, mandagus, įdomus, vertingas dienoraštis. Jei rašau viešai, man svarbiausia, kad tik sudominčiau skaitytojus. O jei kam nepatinka, tegul praleidžia ir skaito tai, kas labiau prie širdies. Viskas :)

na juk buvo čia atsiradęs toks cienuollikmetis (nors abejoju, ar metelių neprisidėjo...), kur virkavo, kaip jam reitingo taškų reikia ir apie tai dienoraščius kūrė. Bet dingo jis dabar kažkur. Asmeniškai man tie taškai buvę nebuvę

I pirma sakini:

kaip susinoresi taip susivadinsi ta dienorasti.

Asmeniskai reitingo taskai vienodai, bet matau kazkam parupo jie.

Aš panašiai - laukiu nesulaukiu kada atsiras R7wa ar gedged dienoraščiai. Mano manymu jie įdomiausi Taip pat RockPrincess bei 4Blackberry neblogi...

Aš tai akimis permetu beveik visus dienoraščius. Aišku, yra keli nariai, kurių dienoraščių laukiu, nes juose yra užkoduota kažkas rimto ir prasmingo - tai, ką visuomet pravartu perskaityti.

Užplaukia kartais, kad labai norisi kažką parašyti. Dažniausiai iš to nieko nesigauna, bet ką padarysi. 

Šiaip kiekvienas music.lt turi savo braižą, lengva nuspėti jų dienoraščių turinį ir aš jau esu atsirinkus keleta narių, kurių dienoraščius privalau perskaityti, bet yra ir tokių, kurių rašliavų neskaitau niekad (ne dėl to, kad labai blogai, tiesiog - ne man)

oi, ne.... čia tas atvejis veikiau, kai klausiama nuomonės ir pasakoma savoji. Na būna tokių, kad skaitai ir galvoji, ar aš čia durna, ar tas, kas tai rašė, nesveikas? Pasitaiko čia tokių, pirštais nerodysim... Ne taip ir dažnai tokių būna.

bet tada tai jau būtų nebe DIENOraštis, o koks nors MĖNraštis Ir reitingo taškų už tokį duotų mažiau. O šiaip visam tam, ką parašei, pritariu. Geriau kokybė nei kiekybė. Matyt, kai kam atrodo kitaip. Ir tai ti jų reikalas. Juk niekas neverčia tų rašliavų skaityt

Rutone, tuos atvejus "ar..." jūs turėjote omeny šį "dienoraštį"? :)

oi, nežinau, nežinau... tik dėl rašymo rašomi dienoraščiai man primena kažkokias formalias ataskaitas. Tik nežinia kam - sau, draugams, tiems, kuriuos norėtum laikyt bent jau virtualiais draugais ar...? Va jei tai yra tas paskutinis atvejis, atvejis ar, tada tikrai neįdomu juos skaityt. Jaučiasi, kad rašyta, nes reikia rašyt. Pati vaikystėj bandžiau rašyt. Nebuvo kartais noro, kartais tingėjau, betgi reikėjo... supratau, kad darau kažką ne taip. Na ir po kelerių metų atvertus tas peckelynes taip juokinga pasidarė.... Ir šiaip, manau, tie, tikrieji, dienoraščiai rašomi sau, tikrai neviešinami. Nesinori....

O aš bent jau čia dienoraščius rašau: kai tikrai yra kuo pasigirt (mhm, vaikiška, pasipūtėliška, tuštybė, bet kaaaaip smagu būna...); aptinku kažką TOOOOKIO, kuo nepasidalint nevalia (nesvarbu, tai gražu, juokinga ar... nepadoru  ); na ir galbūt paklaust musiciečių nuomonės, kaip jiems atrodo vienas ar kitas dalykas. Ko jau ko, asmeninių temų vengiu - man jos tabu. Tikrai nenoriu dalintis asmeninėmis problemomis su žmonėmis, kurie nepažįsta tų žmonių, dėl kurių man smagu, skauda ar dar kažką... Tuo labiau, kad tie žmonės yra privatūs asmenys ir vargiai ar norėtų, kad jų kaulelius narstytų jų nepažįstantys žmonės. O filosofuot ar dar kaip mandriau tiesiog nemoku - na nebūsiu aš antra R7wa - tokių talentų vienetai. Tokiu atveju nerašau - geriau niekaip negu belenkaip nekažką.

Manau kad taip, svarbu parasyti atkreipti i save demesi, galbut net perdaug. Nelabai protinga kiekviena diena rasineti dienorascius. Kai kurie, matau, jei neparasys siandien dienorascio, bus nuodeme. Nusivaziavimas dienorasciuose matomas, galetu geriau kauptis zmones ir sukurti gera i menesi viena. Uztektu.

Aš pati dienoraščius rašau, tada kai būna liūdna ir mirk atsikelk reikia kam nors išlieti dūšią. Tada tiesiog spaudai mygtukus ir mintys pačios srūva keliais frontais. :)