AR TU MATEI?
Ar tu matei,
Kaip grįžęs iš dirbtuvės
Namo šeimynos tėvas rado
Vaikus numirusius iš bado,
Ir kaip mergaitės — paleistuvės,
Nors girtos, su svečiais kvatojo,
Širdy jaunų dienų raudojo?
Ar tu matei?

Ar tu matei,
Kaip alkanąją minią
Nagaikomis kazokai vaikė;
Nuvirto budeliams krūtinė,
Ir jie sau nuopelnu palaikė,
Kad jų širdis nesudrebėjo
Ir gatvę lavonų prisėjo?
Ar tu matei?

Ar tu matei,
Kaip beprotė motutė
Basa bėgioja vis kas rytas
Į šilą, kur jos sūnus krito,
Ir verkė apkabinus pušį
Ir ašaromis žemę šlakstė,
Ir juokdamos po mišką lakstė?
Ar tu matei?

O aš mačiau!...
Kol nemačiau to vaizdo,
Laikiau skaudžia ir savo žaizdą.
Dabar gi supratau, kad mano kančiai
— tai tik kančios šešėlis;
Kad mano skurdas tik lašelis
Prieš visą skurdo okeaną.
O aš mačiau!...