Niekada to žodžio negaliu ištart
Visada kartoju meilės vardą tiktais mintyse
Niekada neklausiau, ką daryt, bet patark, dangau, patark
Niekada nesuprantu, kaip jam tai pasakyti
Kaip padaryti, kad visada norėtų būti šalia
Kaip jam parodyti, kas širdyje?

Aš ateičiau, kai saulė pakyla ir neišeičiau, ne
Dovanočiau tau šypseną tyrą, kai baigiasi diena
Aš ateičiau, kai paukščiai pakyla ir neišeičiau, ne
Pasilikčiau, nes lūpos atgyja, kai tu esi šalia

Nežinau, ar būtų įdomu sužinot
Tau, kas mano galvoje, kas priverčia kvėpuot
Nežinau, ar leist ir toliau sau svajot, tiktais svajot
Niekada nesuprantu, kaip tau tai pasakyti
Kaip padaryti, kad visada norėtum būti šalia
Kaip tau parodyti, kas širdyje?

Aš ateičiau, kai saulė pakyla ir neišeičiau, ne
Dovanočiau tau šypseną tyrą, kai baigiasi diena
Aš ateičiau, kai paukščiai pakyla ir neišeičiau, ne
Pasilikčiau, nes lūpos atgyja, kai tu esi šalia
Jei kitąkart susitiksim
[Jei tavo akys mane pažins, jei mano rankos tave apkabins]
Pažadu sau - pasiliksim
[Aš pasakysiu, ką tau jaučiu, nebeturėsiu jokių paslapčių]
Aš ateičiau, kai saulė pakyla ir neišeičiau, ne
Dovanočiau tau šypseną tyrą, kai baigiasi diena
Aš ateičiau, kai paukščiai pakyla ir neišeičiau, ne
Pasilikčiau, nes lūpos atgyja, kai tu esi šalia
Aš ateičiau, kai saulė pakyla ir neišeičiau, ne
Dovanočiau tau šypseną tyrą, kai baigiasi diena
Aš ateičiau, kai paukščiai pakyla ir neišeičiau, ne
Pasilikčiau, nes lūpos atgyja, kai tu esi šalia
Aš ateičiau..
Aš dovanočiau meilę..