
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Kas tas heroizmas? Kiekvienas tai supranta skirtingai ir tai jiem leidžiama...mane labiausiai kamuojantis klausimas yra toks :"Ar yra tų herojų ir pačio heroizmo mūsų dabartiniame technologijų amžiuje?". Man atrodo, kad ne...na gal aš ir apsirinku...Gal mano nuostata tik todėl tokia, jog neteko man sutikti visų išaukštinto kokio nors herojaus ar matyti šiais laikiais bent menkų heroizmo apraiškų. Bet mano nuomonė man priimtina ir to man užtenka. Nors...Kažkas mane verčia abejoti, nes gal kiekviename iš mūsų slypi dar nesunaikintya, bet mažutė heroizmo dalelė. Vėlgi "gal"! Šį kartą nemanau, kad čia bus atsakymų rašinys,jau greičiau klausimų. Mūsų visų nuomonės skirtingos, kaip ir mes patys. Neabejoju, kad merginos skaitydamos kokį nors romaną ar jo ištrauką apie viduramžius, susikuria savo herojaus atvaizdą,chatrakterį...Taigi,koks jis? Ar herojus būtinai turi būti be nuodemės, be pavydo lašelio, visuomet kilnus? Tuomet jis būtų nykus,neįdomus! Nemanau, kad herojus turi būti gerutis, jis turi turėt šiek tiek ydų, kaip ir paprastas žmogus. Bet tuomet kuo skiriasi herojus nuo taip nekenčiamo "blogiuko"? Juk net ir tas blogiukas gali akimirkai virsti herojumi, nors ir menku. Argi herojai gyvavo tik viduramžių laikais, nejau šiais laikais jų nebeišliko,išnyko? O gal tie herojai tik buvo pramanyti knygoms, pasakoms? Kaip ir didieji žygdarbiai nugalint drakonus ir slibinus... Ar yra nors viena heroizmą apibrėžianti sąvoka? Manau, kad herojais ir heroizmu betiki tik romantikės merginos, kurios džiūsta prie romanų apie jų išsvajotus herojus ir visai nemato realybės, kad vidutramžių laikai jau baigės, o kilnieji riteriai išnyko... Žinau, jog atsiras tokių, kurie man puls įrodynėt, kad aš klystu, manydama, jog herojų jau nebėra. O man nusispjaut! Leiskit man ir toliau tikėt tuo kuo noriu.... Bet prisipažinsiu, jog ne visada maniau, kad heroizmas išnyko iš mūsų ganėtinai žiauraus pasaulio ir, kad kažkur gyvena riteris, kuris man skirtas...Bet nusiėmiau aš tuos "rožinius akinius" ir pamačiau,jog viskas kitaip,ne taip gražu... Jei ir yra heroizmas, plakantis mūsų žmonių širdyse,tekantis jų gyslomis, taio kodėl nesustabdo mūsų pasaulio ritimosi žemyn, nesutrukdo įvairioms blogybėms...Manau, kad herojai išnyko gal ir ne taip jau seniai, gal tik vakar, bet išnyko. Nors vėl gi galima abejoti, gal jis ir yra, tik mes per akli ir pikti jam? Lai kiekvienas tiki tuo,kuo nori ir pasirenka būti jam herojumi mūsų laikų ar ne....Leiskit rinktis širdžiai ir aplinkybėms.... Su pagarba,Awste |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. kovo 25 d. 14:48:21
2006 m. kovo 25 d. 12:43:32
ai, vareva, vis tiek neisvartysiu ka norejau pasakyt..
best regards, elfooke
____________________
nobody does it better...
2006 m. kovo 25 d. 11:52:59
Herojai neišnyko. Herojum galėčiau pavadinti bet kurį žmogų, kuris bent kartą sugebėjo pasiaukoti vardan kito gerovės ar gyvybės. Pakelk praeivio pamestą pirštinę ir tapsi tos akimirkos herojumi, nes "išgelbėjai" pirštinę nuo voliojimosi ant žemės. o praeivį nuo rankos nušalimo arba papildomų išlaidų perkant naujas pirštines.
Heroizmas slypi menkuose darbuose, tik mes to nesuprantame ir nemokame vertinti: esam per dideli egoistai, kad pamatytume herojus aplink save. O juk tai tavo mama, tėtis, sesuo, geirausias draugas, nepažįstamasis autobuse ar praeivis, kuris padarė gerą darbą ir tau nusišypsojo...
Kartai herojais būname ir mes. Bet kai pradedi galvoti, kad tu toks esi, visas tavo heroizmas išnyksta kaip dūmas.
Herojai - ne egoistai.
Herojai aukojasi.
Herojai - tik paprasti, niekuo neišsiskiriantys iš minios žmonės...
Su pagarba, Aušra.