Tu sakai, kad praeis dargana
Kad nustos tie iškaršeliai lietūs
Kad diena saulės šokio pilna
Per kraštus lyg upokšnis ims lietis

Aš tikiu, taip ir bus, kaip sakai
Tu žinai, tu gerai pranašauji
Tyliai laša, kaip eglių sakai
Tavo žodžiai į viltį naują

Aš sulauksiu, tikėk aš kantrus
Virš manes penki aukštai ir stogas
Ir pasaulis galbūt nesugrius
Patikėk, jis nėra jau toks blogas


Tu man primeni gervių šniurus
Argi būčiau kada juos užmiršęs
Tik patyriau už rožės karus
Skaudžiai moka sukruvintas pirštas

Tas rugsėjis, dėja, neparklys
O to žodžio žaizda jau apdygo
Na o buitniekius tavo kelis
Sutvarkysiu, tiek to, jau už dyką