At The Edge Of Light
Steve Hackett

8/10

Šis albumas pasirodė kiek įdomesnis, turbūt ir stipresnis negu The Night Siren. Nežinau dėl ko, gal kad pirmojoje šio albumo pusėje yra daugiau stipresnių kompozicijų. Visgi abiejų albumų atveju man buvo sunku susikaupus perklausyti visą albumą, yra kažkoks ryškesnių akcentų Hackett'o muzikoje trūkumas. Jis man jautėsi net klausantis legendinio Voyage of the Acolyte, todėl čia nėra tiesiog dabartinės jo kūrybos problema.

Aišku, nors kompozicijose trūksta svorio, tačiau tą trūkumą kažkiek atperka stilistinė įvairovė. Vėl Hackett'o kompozicijose vyrauja rytietiškos muzikos motyvai, charakteringos bliuzinės gitaros solo partijos, simfoniniai ir net ambientiški antraplaniai motyvai ir net sunkaus roko rifų yra. Labai profesionaliai visus tuos bruožus apjungia Beasts In Our Time kompozicija. Under The Eye Of The Sun skamba visai kaip klasikinis progrokas, tačiau detalių perkrova (dėl ko ir gaunasi akcentų trūkumas) mane šiek tiek atbaido. Išvis keisti dalykai pradėjo dėtis sulig Underground Railroad, kur išgirsti gospel'išką vokalo sekciją. Ir po Underground Railroad mano įspūdis pradėjo po truputį slopti. Antroje pusėje vienintelė tikrai man patikusi daina, gal net labiausiai visame albume, yra Hungry Years — galbūt dėl to, kad ji paprasčiausia šiame albume, kaip bebūtų keista. Ji man panašiausia į ankstyvesnę Hackett'o ar net Genesis kūrybą, apgalvotai sukonstruota daina. Kiti kūriniai irgi neblogi, bet ne tiek, kad išliktų ilgalaikis įspūdis. 

Bendrai šiam albumui galiu parašyti 9 balus, visgi Hackett'as jau penkis dešimtmečius palaiko gerą formą muzikine prasme. Reikės pasvarstyti ir apie apsilankymą jo koncerte gegužės mėn.