Baltas lapas

Baltas lapas

mergelikee

Baltas lapas

Kambaryje plazdėjo rausva žvakės liepsna, kurios šviesa glostė šalia padėtą kepuraitę ir toliau esančius daiktus: ant sienos tiksintį laikrodį, blankiai įmatomą pilką nuotrauką, kėdės atlošą, ant jo kabantį švarką, kurio spalvą buvo sunku nusakyti. Pro šiek tiek pravirą langą veržėsi vėjas - lindo po užuolaidomis, drumsdamas joms ramybę, o ant stalo padėti balti laiškai tarsi įgavo gyvybės: vėjas nenuilsdamas, bet labai nežymiai juos kilnojo, tartum bandydamas perskaityti. Pro lango stiklą žvelgė gelsvas mėnulio pjautuvas, savo menka šviesa norėdamas nors kiek nušviesti ir taip gana tamsų kambarį. Kambarį, kuriame dvelkė kažkokia paslaptis, atrodė kiekvienas daiktas atstojo žmogų: stebėjo kits kitą, alsavo vėjo padedamas, jautė laiko tėkmę. Taip, ją išdavė laikrodis. Bet ji nejučia gyvavo ir kiekviename žmogaus sutvėrime. Žmogus, sukurdamas daiktą, net nepagalvojo, kad kartu į jį įnešė ir laiko tėkmės.
Kambarys buvo visiškai tuščias, bet kartu atrodė tarsi gyvybė būtų kiekviename kambario kampe, kiekviename daikte. Keli laiškai jau voliojosi ant žemės, tarytum būtų sutrypti laiko. Ir iš tikrųjų – po kelių akimirkų juos užmynė juodas batas. Tamsus siluetas nusliūkino iki lig šiol nepastebėtos lovos ir atsigulė. Atsigulė kartu su savo gyvenimu: mintimis, svajomis, išgyvenimais ir jausmais. Bet anaiptol, jis neketino miegoti, ką būtų pamanęs bet kuris žmogus. Blankioje mėnulio ir žvakės šviesoje jis atrodė sutrikęs, išsigandęs, susimąstęs. Matyt ką tik nutikęs įvykis įklampino jį į mįslių ir klausimų pasaulį. O, kad jame būtų taip lengva rasti atsakymą!
Jaunuolio mintyse mušė lygiai 9 valandą, kai jis atsidūrė prie medžio, nešinas kažkokiu lapu popieriaus. Kadangi buvo vėlus ruduo, vakaras dvelkė drėgme ir tamsa, paskendęs baltame rūke. Aplink nebuvo nieko, tik jaunuolis, liūdnas medis ir šaltas vakaras. Vaikinas nerimavo, trynė delnus – kažko laukė. Žvilgtelėjo į laikrodį – jau ketvirtis po 9. „Ketvirtis valandos, o ji vis neateina? Gal kas nutiko?“- šmėstelėjo jaunuoliui.
Po kelių tokių ilgų minučių ir varginančio laukimo jis nebeištvėrė. „Turbūt bus kas nors nutikę ir ji užsuko tiesiai į namus. Taip, taip ir bus. Reikia paskubėti.“ Jis paskutinį kartą apsižvalgė ir nepamatęs, ko tikėjosi, pasuko link namų. O kelias atrodė toks ilgas! Kiekvienas žingsnis toks varginančiai sunkus ir dar tie už kojų kliūvantys akmenukai! Vaikinui atrodė, jog laikas bėga nežmoniškai, o jis pats stovi vietoje. Taip. Tai dėl to ilgesio. Jis buvo jos beprotiškai pasiilgęs ir laukė šito susitikimo, o visa, kas aplink, atrodė, jam trukdė pasiekti mylimąją. Vaikinas nė nepajuto kaip lapas, kurį jis nešėsi, išslydo jam iš pirštų. Tik vėjas jam tai priminė. „Reikia jį surasti! Kuo greičiau!“-supratęs praradimą suskubo jaunuolis. Jam teko vytis tą kvailą lapą, ne laiku išsprūdusį, kuris jį gražino beveik prie to paties medžio, kur jaunuolis laukė savo mylimosios. Tačiau ten dabar girdėjosi šnabždesys ir matėsi siluetas. „Ji vis dėl to atėjo! Atėjo! O aš, kvailelis, ėjau namo!“.
Jis pabučiavo tą lapą, dėl kurio ir grįžo šičia. Pradėjo tyliai eiti prie medžio, už kurio stovėjo jo ilgesio kaltininkė, tikėdamasis ją užklupti ir padaryti staigmeną. Tačiau pats gavo netikėtą staigmeną. Vaikinas sustingo: pajuto kaip skausmo banga nuvilnijo per krūtinę ir įstrigo visur, kiekvienoje jo kūno ląstelėje, o akyse nenoromis kaupėsi skaudžios ašaros. Vaizdas pradėjo lietis ir po kelių akimirkų jis apsisuko ir pradėjo eiti. Dabar žingsniai atrodė dar sunkesni nei anksčiau, o vakaras toks šaltas ir pilnas begalinio liūdesio. Tokio paties, kurį dabar jis jautė savoj krūtinėj.
Pradėjo lyti. Viskas, kas anksčiau jam trukdė, dabar buvo su juo. Liūdėjo ir kentėjo dangus, medžiai, šlapias ir ilgas kelias namo, akmenukai, nebesipinantys po kojomis. Šaltas vėjas glostė jo liūdną veidą, o baltas rūkas tarsi bandė jį apkabinti ir paguosti. Bet jis vis tiek jautėsi beviltiškai vienas ir išduotas. Išduotas tos, kuria jis tikėjo, kurią jis be galo mylėjo, dėl kurios gyveno. Išduotas pačio gyvenimo ar likimo, pats jau nebesuprasdamas kieno. Atsisėdo ant šlapio šaligatvio, o jam prieš akis išniro ta pati josios pateikta staigmena: ji, stovinti taip greta kažkokio vyro, kurio rankos buvo ją apsivijusios; jos rankos glostė jo plaukus, o lūpos skendo jo lūpose... ... Vaikinas norėjo nusikratyti šio baisaus vaizdo, tačiau kur tik žvelgė, matė ją kito glėbyje. Tą vakarą tas vaizdas tapo jo šešėliu. Be galo skaudžiu ir piktu šešėliu.
Ir dabar, gulėdamas savo lovoje tamsiame kambaryje, liūdinčiame kartu su juo, jis matė ją. Lange, mėnesienoje, nuotraukoje, žvakės liepsnoje. Viskas visur priminė ją ir jos išdavystę. Staiga jo žvilgsnis užkliuvo už laiškų ant stalo ir ant grindų. Tie laiškai priklausė jai, tos eilės buvo skirtos jai, jis rašė juos tik jai. Kodėl ji jo neįvertino? Kodėl šitaip pasielgė? Kodėl iškeitė jo meilę į kitą? Kodėl išdavė? Skausmas nesuvaldomai stiprėjo, užliejo jį visą ir degino. O, kad ir ji pajustų tai!
Jis puolė prie stalo, surinko visus laiškus, pakėlė ir gulinčius ant žemės, ir priėjo prie lango. Tarsi visą tą skausmą būtų sudėjęs į laiškus, juos plėšė į mažus skutelius ir leido pavėjui. Bet tai nesumažino jo kančios ir neištrynė išdavystės vaizdo iš atminties. Netrukus pradėjo aušti.

2005 m. gegužės 7 d.

mergelikee / eilius:}

2005 m. birželio 19 d.

mergelikee / pavasarėja......;]

2005 m. kovo 29 d.

mergelikee / Koks mėlynas dangus

2005 m. kovo 25 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (9)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

mergelikee
2005 m. gegužės 12 d. 17:53:45

aciu liabai

Atsakyti

menulio_faze
2005 m. gegužės 10 d. 13:25:05

...jausminga....

____________________
...zvaigzdes kartais krenta....

Atsakyti

Saira
2005 m. gegužės 7 d. 18:37:05

man labai labai patiko..ir tie kurie patingesit paskaityti..prarasit kur kas daugiau nei skaitydami...

____________________
Netapk tuo, kuo tau nenorint, tave gali paversti kiti... Žmonės, gyvenkime draugiškai...

Atsakyti

Priesajka
2005 m. gegužės 7 d. 16:05:19

Lb lb lb lb lb lb lb lb lb lb.. graziai ! Net issisaugosiu ! TIKRAI gerai kad patingejau bet perskaiciau !

Atsakyti

Priesajka
2005 m. gegužės 7 d. 15:57:32

Ai kiek sepesiu paskaitysiu !

Atsakyti

Myluokle
2005 m. gegužės 7 d. 15:54:01

Joa.. taip tingiu skaityt.. bet kiek pradzia perskaiciau tai graziai parasyta

____________________
Nesisielok jai tu to negauni.. Gal tai gausi is manes ;)

Atsakyti

Priesajka
2005 m. gegužės 7 d. 15:44:58

Man taipat ! Echhh.. Taip idomu bet tyyyngiu !

Atsakyti

eglermknt
2005 m. gegužės 7 d. 14:54:46

jo kazkaip cia per daug man . . .

____________________
Nežiūrėkite į save per daug asmeniškai.

Atsakyti

ewana_
2005 m. gegužės 7 d. 14:52:05

Dar vienas dienorastis, kuri tiesiog tingiu perskaityti siandien

____________________
rather be a bandit than a lover

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Konditerijus	Hilf mir Rammstein	1
Sahja	Gimme! Gimme! Gimme! A-Teens	1
malia	Baltas miestas Atlanta	0
Silentist	Idiot Child Madness	0
einaras13	Cousin Kevin The Who Viena labiausiai disturbing dainų (tiek lyriškai, tiek harmoniškai) roko muzikos istorijoje.	0

Baltas lapas

mergelikee

Komentarai (9)

Dienos daina

Šiuo metu vertiname

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Pokalbių dėžutė

Registruokis ir diskutuok!

Informacija

Baltas lapas mergelikee

Baltas lapas

Komentarai (9)

Dienos daina

Šiuo metu vertiname

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Pokalbių dėžutė

Registruokis ir diskutuok!

Informacija

Baltas lapas

mergelikee