Visi mes kažkada norime, tačiau praeina, o kiti tai įvykdo ir atgal pareina.

Pabega ir vel grizta.. Kokia prasme? Sutinku jei seimoje smurtauja ir pan.,bet jei tik del to,kad i save atkreiptu kitu demesi,tai reiketu susirasti kita buda..

Man atrodo, kad tas al`a bėgimas iš namų tai tik vaikų prisižiūrėjusių filmų išmonė. Nemanau, kad tai yra dėl ko bėgt iš namų.

pritariu.

Wisiskai pritariu sitai nuomonei

Kam bėgti, jei išeiti galima...
O jei rimtai - tai reikia pirma suaugti ir apsvarsčius visus už ir prieš papraščiausiai iš namų išsikraustyti, jei nebeturi noro su tėvais gyventi arba atvirkščiai - tėvai noro su tavim gyventi nebeturi... Nereikia tokiais atvėjais labai spontaniškai elgtis...

kai kurie gal ir vaidina kietus. kiti ne. kiti taip sprendzia problemas ir kas idomiausia - issprendzia, ar bent jau ios dalies. num bent jau artimiausiu metu nesiruosiu begt, bet ka gali zinot kaip cia susiklostys.
a, prisiminiau, kai man buvo gal 6 metai as visiems sakydavau kad pabegsiu is namu, apsigyvensiu miske ir maitiniuos visokiom saknelem

Nu dauguma bega ish namu del kokiu ishtikusiu problemu sheimoje ar panashiai....buna kad bega ir del to kad pasirodytu ,,kietu(a)'' bet manau che lb'aij retas atwejis...

Kai jauna buvau su draugu irgi vis galvodavom, kaip reik bėgti iš namų. Tada įsilipdavau į medį ir tupėdvau ten iki vakaro. kOl galiausiai nusibosdavo ir grįždavau namo
O paauglystėje ir taip buvo. atrodė, kad nėr kitos išeities, nes namuose esi apstaugiama todėl ,kad pvz nesuvalgei visko, kas buvo įdėta lėkštėje, matai princesė atsirado.. ;/

ai,dar budama maza,daznai su draugeliu apie tai planavom.buvau tada pabegus i krumus,sedejau juose,ir sakiau kad pabegau is namu,ir cia gyvensi,bet poto atejo senele ir su dirzu mane grazino namo

manau, kad yra 2 begimo is namu tipai:
1. Pateisinamas - kai vaikas/paauglys gyvena asocialioje smurtautoju alkoholiku seimoje.
2. Nepateisinamas/kvailas - kai paaugliui atrodo, kad visas pasaulis jo nemyli, niekas jo nesupranta ir tarsi budamas auka pabega (beveik visada grizta)

Bukas dalykas, tik tiek..

su keliais draugais pabegom is namu nes viskas tesiog buvo atsibode ir siaip situacija bloga buvo, tai bandem pro siena pereiti i latvija, bet neisejo mus surado....

Begimas is namu, kai ko tau neleidzia ar tu nesutari su tevais ir pan. nera iseitis... Tai tik lengviausias kelias, kuris dar pablogina viska...
O visai suprantama, kai begama is namu del kitu priezasciu... Kei susiduriama su smurtu, tevu gerimu, skriauda, prievarta - moraline ir fizine zala... Tokiu atveju pateisinu begima is namu...

be namu negerai
sako australu ismintis

kai gyvenau prie Ukmergės plento, bėgdavau kelkraščiu, bet paskui nusileidus saulei, pasiilgdavau namų ir grįždavau.
Kai persikėliau į Fabijoniškes, bėgdavau iš namų link Verkių parko.
Dabar, Antakalnyje, dabėgu tik iki Sapieginės miško.

Jeigu tėvai, kaip Misantropia sakė, auklėja vaikus buteliais galvas daužydami, suprantu, kad gali kilti noras bėgti. Bet, kad ir kaip keista bebūtų, kiek teko matyti pagalbos laidų, tokie vaikai iš namų nelabai bėga. Buvo tokių, kurie pasiryžo, savo pastangom iš tokio gyvenimo iškopti.
Bet kai atsiranda tokių 13-16 metų "nesuprastųjų" gyvenančių šiltuose namuose, viskuo aprūpintų, kurie bėga iš namų.. Nei gėdos, nei sąžinės.

buvo,buvo...bet is to isaugau.manau kartais galma is namu tesiog iseit,pakelus aukstai galba,o ne begt..

Tai reikia klausti tu kurie bega...ir taip aisku, kad del dideliu problemu seimoje...Nes turtingu teveliu vaikai neisgyventu net dienos be namu namuciu...

Kartais tam buna tikrai rimtu priezasciu ir manau neverta aiskinti kokiu.
Ziuriu neigiamai i tuos pabegimus is namu is savaudiskumo ir nesupratimo, kai vaikai pradeda isradineti dviracius....
Esu labai uzsispyrus ir niekam neleidziu lipti man ant uodegos, todel man regis as isdrysciau tai padaryti, bet tada turetu, kazkas tikrai neigiamo atsitikt, o siaip laukiu 18m tada ir iseisiu is namu, nes tiesiog niekas manes tada nebelaikys.