
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Prakeiktos akys sapnais pasmerkia širdį Niekad nerasti vasaros tarp paslapties krauju apakintų tiesų.... Klaikus riksmas apkaustytas geismų sidabro žvilgesiu- Kas auksu dega , tas tamsoje miršta... Kas tiki, tas neviltimi virsta... Per silpnos rankos pakelti švinu persunktą meilę, Per mažas gyvenimas gyventi mirčiai... Kaip paukščiai skriejam bėgdami nuo žodžių kirčių... Kaip peilis širdyje pasuktas į kairę, Nustojus jai plakti bėga tolyn, Taip gyvenimas pagavęs savo beveidį, Nustojus kvėpuoti kyla aukštyn... Už lango kaukia žiema kankinama šaltų bučinių, Rankos tiesias link saulės ,bet nelieka jėgų... Kraujas venomis teka atgal ir pirmyn, Balti pirštai verčia naują lapą - vergvaldys trokšta kilti aukštyn... Drebančios rankos pameta kvapą- gyvenimas ir be jų teka pirmyn... Bedievis tylos balsas maldauja likt, Ir kūnas, vergas nuovargio plieninio, vėl trokšta dingt, O siela nemari kaip paukštė krištolinė, Šoka ryto vėsoje, Jos širdis - tikrove žaislinė, Nustoja plakti migloje... Ir vėl prakeiktos akys sapnus užnuodijo kančia, Neleidžia jos mažai plaštakei išeit iš čia... Riksmas drasko nualintą klausą, Tos sienos žino daug ką... Mes trokštam dingt iš čia, Mes trokšta skristi, Įkvėpsim oro persmelkto gėla, Mums lemta ristis... Prakeiktos akys -mūs kančia- Nelemta liesti vasaros, Belieka likti čia... |
![]() |
![]() |
2007 m. gegužės 24 d. 20:28:02