GVisiems išmuša savoji valanda.
Štai buvo, o jų jau nebėra.
Metų laikai giltinės neboja.
Nei saulė, nei vėjas, nei lietus...
galim tokiais ir mes būt.
Brangute, giltinės nebijoki.
Imk mano ranką, giltinės nebijoki.
Mes skrist gebėsim, giltinės nebijoki.
Mieloji, aš - tavasis... 

Valentinas po žeme.
Štai buvo, o jų jau nebėra.
Romeo ir Džiuljeta
Amžiams kartu... Romeo ir Džiuljeta.
40 000 porų kasdien, kaip Romeo ir Džiuljeta.
40 000 porų kasdien. Laimė iš naujo rasta.
Dar 40 000 bus rytoj. Galim tokiais ir mes būt.
Brangute, giltinės nebijoki.
Imk mano ranką, giltinės nebijoki.
Mes skrist gebėsim, giltinės nebijoki.
Mieloji, aš - tavasis... 


Meilė dviems viena yra.
Štai buvo, o jų jau nebėra.
Paskutinę gedėjimo naktį
tapo aišku: ji nebeištvers.
Durys atsivėrė, vėjas prasinešęs.
Žvakės plykstelėjo ir užgęso.
Užuolaidos plaikstos – jis čia... nebijoti prašo.
Nagi, miela... baimės joje nė lašo.
Prie jo bėgte... ir nuo žemės pakilo jie.
Tada pažvelgė atgal ir tarė sudie...
ji tapo viena iš jų.
Suėmusi jo ranką... Ji tapo viena iš jų.
Brangute, giltinės nebijoki.