Pats popsiausias Asylum Pyre albumas, primenąs Amaranthe, arba Ghost ir Evergrey hibridą. Grupė savo muziką apibudina išvestiniu terminu - Modern and Traditional Power Speed Electro-Pop Metal (With Tribal Touches) Jie sako, jie žino. Perklausiau visus 5 Asylum Pyre albumus ir visi jie gan skirtingi, varijuoja nuo power metalo per šiokį tokį progresyvą iki gotiško epinio metalo ir galiausiai šiame albume iišvirsta į electro-pop metalu užtaisytą etninį powerį.
Moteriškės vokalas yra grupės centrinė ašis, kitas svarbus aspektas yra su kiekvienu albumu vis labiau įmantrėjančios oranžuotės ir tuo pačiu linkstama prie konceptualumo. Tekstai ilgi apie globalines žmonijos bėdas. Jau pats pavadinimas "Call me inhuman" duoda užuominą, kad visų planetos nelaimių priežastis yra žmogus.
Nepaisant rimtos temos albumas skamba bravūriškai linksmai, ypač paminėtina daina "A teacher, a scientist and a diplomat", bei sarkastiškoji "Happy Deathday".
Electro-pop progresyvaus skambesio kompozicija "There, I could die" verta mano pagyrimo. Joje be puikios vokalinė dalies ir priedainio yra nuostabi gitarinė interliudija. Etninio, world skambesio "Virtual guns" būtų neblogas bandymas, jei nebūtų persūdyta sutirštinant spalvas. "The true crown" antras kertinis albumo akmuo jau pastiprintas groulu ir lėtesnio tempo su pompastišku a la Manowar svoriu ir virtuoziška gitara gera atsvara lengvai bravūrai. Aplamai, man patiko tai, kaip komponuojamos dainos atrandant savitumo ir išlipama iš power žanro klišių.
Silpniausios albumo dainos yra "Joy ir Sand Path". Titulinė ir užbaigiančioji albumą daina kelia sumaištį - tai ir nevilties ir apgailestavimo antspaudas po visos tos pompastikos, verčia susimąstyti. Albumui 9 .
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Nors su music'o administravimu man visados taip buvo – kadangi HTML ir panašių dalykų niekur kitur nepraktikuoju, tai tiesiog mokaisi iš kitų jau tinklalapyje esančių pavyzdžių ir viskas.
Šiaip, sukurti bazinį renginį (be jo aprašymo) yra ganėtinai paprasta (tiesa, iš duoto šablono neaišku, kokių matmenų norima iš didelės ir mažos nuotraukos). Bet gražiai pateikti aprašą reikia mokėti. Gerai, kad yra gerų pavyzdžių, be jų sunkiai.
Norėjau įkelti šiandien vyksiantį The Skys koncerto anonsą į music'ą, tai teko išpildyt seniai duotą pažadą pasimokyt renginius įkėlinėt. Damnit, yra ką paveikt, ypač kai ničnieko apie HTML neatsimeni.
Gavau Silentist kvietimą į draugus music'e. Būtent tada, kai aš pradėjau rimtai diskutuoti apie galimas jo besikartojančio neapdairaus elgesio pasekmes. Ne, nepriimsiu, Silentist, bet ačiū (o ir šiaip priėmimas į draugus music'e turi tik simbolinę prasmę)
Kai yra ne vienas ir ne du žmonės, kurie yra pasipiktinę tamstos elgesiu, galbūt problema ne visuose tuose žmonėse, o tamstoje? – klasikinis psichologinis klausimas, bet labai tinka šioje situacijoje.
Nu bet kaip gali būti sunku suprasti, kad tai nėra asmeninės atakos su kažkokiais piktais asmeniniais kėslais. Tai yra spaudimas, kylantis iš tamstos nuolatinio nusiženginėjimo music.lt taisyklėms ir neetiškumo.
2023 m. balandžio 16 d. 14:50:07
Pats popsiausias Asylum Pyre albumas, primenąs Amaranthe, arba Ghost ir Evergrey hibridą. Grupė savo muziką apibudina išvestiniu terminu - Modern and Traditional Power Speed Electro-Pop Metal (With Tribal Touches) Jie sako, jie žino. Perklausiau visus 5 Asylum Pyre albumus ir visi jie gan skirtingi, varijuoja nuo power metalo per šiokį tokį progresyvą iki gotiško epinio metalo ir galiausiai šiame albume iišvirsta į electro-pop metalu užtaisytą etninį powerį.
Moteriškės vokalas yra grupės centrinė ašis, kitas svarbus aspektas yra su kiekvienu albumu vis labiau įmantrėjančios oranžuotės ir tuo pačiu linkstama prie konceptualumo. Tekstai ilgi apie globalines žmonijos bėdas. Jau pats pavadinimas "Call me inhuman" duoda užuominą, kad visų planetos nelaimių priežastis yra žmogus.
Nepaisant rimtos temos albumas skamba bravūriškai linksmai, ypač paminėtina daina "A teacher, a scientist and a diplomat", bei sarkastiškoji "Happy Deathday".
Electro-pop progresyvaus skambesio kompozicija "There, I could die" verta mano pagyrimo. Joje be puikios vokalinė dalies ir priedainio yra nuostabi gitarinė interliudija. Etninio, world skambesio "Virtual guns" būtų neblogas bandymas, jei nebūtų persūdyta sutirštinant spalvas. "The true crown" antras kertinis albumo akmuo jau pastiprintas groulu ir lėtesnio tempo su pompastišku a la Manowar svoriu ir virtuoziška gitara gera atsvara lengvai bravūrai. Aplamai, man patiko tai, kaip komponuojamos dainos atrandant savitumo ir išlipama iš power žanro klišių.
Silpniausios albumo dainos yra "Joy ir Sand Path". Titulinė ir užbaigiančioji albumą daina kelia sumaištį - tai ir nevilties ir apgailestavimo antspaudas po visos tos pompastikos, verčia susimąstyti. Albumui 9 .
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly