[groja: Charles Mingus, skaito: Jean Shepherd]

Žmogau, buvo toks klounas, ir jis buvo tikrai laimingas vaikis, tikrai laimingas vaikis, jis turėjo visus tuos rutulius žalius ir visus šiuos geltonus ir visus anuos oranžinius, burbuliuojančius aplink savo viduje. Ir jis tik vieno dalyko norėjo šiame pasaulyje, jis tiesiog norėjo, kad žmonės juoktųsi, tai viskas, ko jis norėjo iš šio pasaulio, jis buvo tikrai laimingas vaikinas

Leiskite man papasakoti apie šį klouną, jis kėlė karštį kiekvieną naktį scenoje ir tiesiog negalėjo sustoti, tad štai, kaip sunkiai dirbo. Jis bandė priversti žmones juoktis. Jis naudojo tokį mielą mažą triuką, kur jis priversdavo ruonį eit paskui jį aukštyn ir žemyn po žingsnį kopėčiomis, išpučiant "Columbia Gem Of The Ocean" B-flat nata iš "Sears-Roebuck 1322 A" plastikinės dūdelės, tikrai mielas veiksmas, tačiau jie nesijuokė, žinai, dar keletą smulkmenų čionai ir tenai, bet tikrai ne, ir tada jis užsakinėjo vietas visuose šiuose stipriuose miestuose, vaidino "Rotary" klubuose, "Kiwanis" klubuose ir Amerikos legiono rotušėje; ir jis tiesiog negalėjo užsibrėžto įgyvendinti, tačiau jis turėjo visus tuos rutulius žalius ir visus šiuos geltonus ir visus anuos oranžinius, burbuliuojančius aplink savo viduje, jis buvo tikras laimingas vaikinas. Ir jis tik vieno dalyko norėjo šiame pasaulyje, jis tiesiog norėjo, kad žmonės juoktųsi, tai viskas, ko jis norėjo iš šio pasaulio, kad juoktųsi, ir tada kažkas pradėjo augti, kažkas, kas tiesiog nebuvo gera, pradėjo augti jo galvoje...


Tu žinai, tai yra juokingas dalykas. Kažkas pradėjo slėgti tą klouną, žinai, kaip smulkmenos, smulkmenos kartais atsitinkančios, kurios vertė minią jaudintis, tačiau tai niekada nebuvo TIE dalykai, kaip kad, pavyzdžiui, kartą, ruonį supykino scenoje... ir po visą sceną... minia tiesiog... tiesiog įsiplieskė, štai tokie maži dalykai, pavyzdžiui. Ir jie nebuvo surežisuoti, ir jie neturėjo būti juokingi. Tai prislėgė jį, ir tai rūpėjo jam. Ir štai kažkas mažas pradėjo augti jo viduje. Ir visi tie rutuliai žali ir visi šie geltoni ir visi anie oranžiniai - jie tiesiog nebebuvo tokie ryškūs, kokiais jie turėtų būti. Ir viskas, ką jis norėjo padaryti, buvo minios juoko sukėlimas, tai viskas, ką jis norėjo padaryti. Vieną naktį Dubuque, kai jis vaidino "Rotary" klube... Visi tie stomatologai, tie vaistininkai, visi tie paštininkai sėdėjo aplink, ir jie buvo tikrai šalta krūva, niekas nevyko. Jis buvo bepaliekąs sceną, kai suklupo ant savo kopėčių ir drėbėsi tiesiai ant veido, tiesiai ant veido. Kai jis tik atsistojo ir parodė tą kruviną nosį, pažvelgė į minią ir ta minia tiesiog išvirto ant grindų, jis tiesiog išjudino juos, tai prislėgė net labiau. Jis pradėjo suprasti kažką, jis pradėjo suprasti kažką...


Ir štai čia viskas pradėjo keistis, bet tikrai tikrai keistis. Ne mažiausia iš to, kad mūsų klounas pakeitė savo vaidinimą. Jis nusipirko futbolo įklotų komplektą, geltoną šalmą su raudonomis juostelėmis, pasisamdė merginą, kuri mesdavo penkių svarų miltų maišą jam ant galvos kiekvieną vakarą, gal dvidešimt pėdų aukštyje. O žmogau!, kas per vieta, kuri tiesiog išvartydavo juos kiekvieną naktį, tačiau ne kaip Dubuque. Ir visos tos spalvos: rutuliai žali ir visi šie geltoni ir visi anie oranžiniai, o kartu - ir pilkos daug ten dabar buvo, ir mėlynos - daug. Ir viskas, ką jis norėjo pasiekti, buvo padaryti, kad minia imtų juoktis, tai viskas, ko jis norėjo iš šio pasaulio. Jie juokėsi, na gerai, ne taip, kaip Dubuque, tačiau jie buvo juoko apimti, ir tuomet visas svarbumas atėjo. Jis vaidino didžiuosiuose šalies miestuose. Čikaga, Detroitas... ir tada jis buvo Pitsburge vieną naktį. Tikrai puikus miestas Pitsburgas, kaip žinai. Tačiau kai praėjo trys ketvirčiai vaidinimo, trūko lynas, žemyn krito dekoracijos, tiesiai ant jo sprando, ir jis išsitiesė, ir kažkas lūžo, štai kaip baigės. Skaudėjo kažką giliai viduje, jis bandė keltis. Jis pažvelgė į auditoriją, ir... o žmogau, tu turėjai, tu turėjai matyti tą minią. Jie tiesiog ritinėjosi iš eilės. Tai buvo daugiau nei Dubuque. Tai buvo daugiau nei Dubuque. Bet tai buvo paskutinis ... tai buvo paskutinis vaidinimas. Dabar jis žinojo. Žmogau, jis tikrai patyrė dabar. Bet jau buvo per vėlu. Visa, ko jis norėjo pasiekti - kad ta minia galėtų juoktis. Ir jie leipo iš juoko, o jis tą patyrė. Tai buvo klouno pabaiga. Ir tu turėtumei pamatyti, kiek bilietų išpirkta buvo... Žmogau... jo atstovas budėjo prie telefono 24 valandas. Palladium'as, MCA, William Morris. Bet jau buvo per vėlu. Jis tikrai patyrė dabar. Jis tikrai patyrė. Jis tikrai žinojo dabar. Williamas Morrisas siuntinėjo užuojautą