|
|
|
|
|
Atsivėrusios žaizdos ant tavo rankų
Neužsitrauks niekada.
Pamaniau, jog man reikia tikėti.
Štai aš čia, iki tavęs man likęs visas gyvenimas,
Kristaus kraujas arba visas mano širdies plakimas.
Mano meilė nudažyta draudžiamom spalvom,
Mano gyvenimas įtiki.
Beprasmiai metai dunda pro šalį,
Ir milijonai trokšta pašvęsti tau savo gyvenimus.
Ar kas nors po to išlieka?
Mokausi elgtis su jausmais, manyje sukilusiais,
Mano rankos - žemėje; palaidota manyje
mano meilė nudažyta draudžiamom spalvom,
Mano gyvenimas įtiki tavimi dar kartą.
Vaikščiosiu ratais
Pačios žemės po kojomis buvimą neigdamas,
Neginčytiną tikėjimą viskuo rodydamas.
Štai aš čia, iki tavęs man likęs visas gyvenimas,
Kristaus kraujas arba mano širdies perkeitimas.
Mano meilė nudažyta draudžiamom spalvom,
Mano gyvenimas įtiki
Mano meilė nudažyta draudžiamom spalvom,
Mano gyvenimas įtiki tavimi dar kartą.
|