Nes tiesiog neatsveria to, ką galima rasti internetuose. Simple as that. Ribotas laike ir asortimente turinys nepatrauklus, kai yra neribotas nei laike, nei asortimente turinys. Kokius pavienius dalykus iš LRT repertuaro kartais įsijungiu (dažniausias atvejis: "Auksinis protas"), bet ir tai dažniausiai jau įrašą LRT mediatekoje.  

Na dabar aš dažniau įsijungiu televiziją, nei anksčiau (matyt, nes senstu). Kažkaip vieną dieną pagalvojau, kad moku už internetą ir televiziją, ir tik vieną iš jų naudoju, tai gal geriau išnaudoti viską ką galima maksimaliai. Tiesa, vis dar manau, kad per daug televizijos nesveika (kaip ir visko, šiaip ar taip), nemėgstu, kai žmonės visą dieną laiko įjungtą kaip foną, kaip tylai užpildyti - tai tikrai kenksminga.

O ką mėgstu pasižiūrėti, tai jei koks įdomesnis man serialas pasirodo, kartais filmus, nors nuolat rodo tuos pačius, kartais randu ir nematytų ar kartais peržiūriu tuos pačius, jei įdomu. Kartais muzikines laidas įsijungiu. Jos nėra itin vertingos, bet būna neblogas prasiblaškymas nuo man įprastų dalykų ir bent atsiranda kažkas bendro pasidalinti su močiute. Dar mėgstu kartais "Istorijos detektyvus" pasižiūrėti ar laidas su Alfredu Bumblausku.

Aišku, daug dalykų galima susirasti pažiūrėti per internetą, bet per kompą jau ilgą laiką nieko nežiūrėjau. Ir televizorius man labiau patinka, nes ekranas mano gan didelis ir šiaip patogu naudotis - tiesiog paspaudi kelias knopkes ant pultelio.

Nes viskas ka isverte Zilnys apie muzika yra lrt.lt mediatekoj

Kas zinot kas ten darosi su ta centrine TV?

DIY:

Kuo garsi mano bendraamze Monika, garsia tapusi jau budama 22 metu?

Jos pagrindiniai pasiekimai apima šiuos punktus:

Lietuvos internetinės žiniasklaidos lyderystė:

Jos vadovavimo laikotarpiu Delfi.lt tapo skaitomiausiu ir įtakingiausiu naujienų portalu šalyje, išlaikydamas rinkos lyderio pozicijas daugybę metų.

Jauniausia vyriausioji redaktorė: Ji užėmė šias pareigas būdama vos 22-ejų metų, įrodydama gebėjimą konkuruoti tradiciškai vyrų dominuojamoje redaktorių sferoje.

Komentavimo kultūros reguliavimas: Viena pirmųjų šalyje pradėjo sistemingai kovoti su neapykantos kalba ir interneto „troliais“, gerokai padidindama moderuojamų bei šalinamų komentarų skaičių (nuo šimtų iki tūkstančių per parą).

Operatyviosios žurnalistikos standartai: Įdiegė „greitųjų naujienų“ formatą, kuris leido portalui operatyviai informuoti visuomenę apie svarbiausius šalies ir pasaulio įvykius realiu laiku.

Daugialypės terpės plėtra: Skatino Delfi.lt transformaciją iš tekstinio portalo į multimedijos platformą, integruojant vaizdo turinį, tiesiogines transliacijas ir Delfi TV.

Kovos su dezinformacija pradininkė: Aktyviai viešino Rusijos hibridines grėsmes bei dezinformacijos sklaidą Lietuvos internetinėje erdvėje.

Žurnalistinės etikos puoselėjimas: Nepaisant komercinio portalo pobūdžio, siekė išlaikyti redakcinį nepriklausomybę nuo savininkų ir politinių jėgų.

Vertybinė pozicija: Aktyviai dalyvavo socialinėse akcijose už spaudos laisvę (pvz., „Aš esu Charlie“), pabrėždama žodžio laisvės svarbą.

Vakarietiško valdymo modelis: Įdiegė modernius redakcijos darbo procesus, kurie vėliau tapo standartu kitiems naujienų portalams Lietuvoje.

Prekės ženklo stiprinimas: Išugdė stiprią žurnalistų ir apžvalgininkų komandą, kuri pavertė Delfi.lt pagrindine platforma viešoms diskusijoms ir nuomonių įvairovei. 

parašė tūkstančius tekstų, štai 10 esminių temų ir publikacijų krypčių, kurios formavo jos kaip redaktorės ir nuomonės lyderės autoritetą:

Kova su „troliais“ ir dezinformacija: Ji viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo viešai analizuoti anoniminių komentarų įtaką ir sistemingai šalinti neapykantos kalbą.

Kritika „valstiečių“ (LVŽS) vzikimui į valdžią: 2016–2017 m. ji rašė aštrius komentarus apie Ramūną Karbauskį ir Gretą Kildišienę, analizuodama šio skandalo poveikį politinei kultūrai.

Hibridinių grėsmių viešinimas: Daugelyje tekstų po 2014 m. įvykių Ukrainoje ji perspėjo apie Rusijos minkštąją galią ir jos įtaką Lietuvos informacinei erdvei.

Žiniasklaidos nepriklausomybės gynyba: Ji nuosekliai rašė apie politikų bandymus daryti įtaką žurnalistams, pabrėždama, kad laisvas žodis yra demokratijos pamatas.

Politinis šališkumas ir partijų kritika: Jos redakciniai komentarai kliuvo tiek konservatoriams, tiek socialdemokratams, kai ji kėlė klausimus dėl jų atsakomybės prieš rinkėjus.

Skaidrumo reikalavimas versle ir politikoje: Straipsniai apie neskaidrius viešuosius pirkimus ar politinę korupciją tapo „Delfi.lt“ tiriamosios žurnalistikos pagrindu.

Socialinės atskirties temos: Ji skatino tekstus, analizuojančius „dviejų Lietuvų“ problemą, pabrėždama regionų ir didmiesčių atskirtį.

Vertybiniai komentarai apie žmogaus teises: Aktyviai palaikė vakarietiškas vertybes, lyčių lygybę ir mažumų teises, kas neretai sukeldavo audringas diskusijas portalo komentaruose.

Technologinė žiniasklaidos transformacija: Rašė apie tai, kaip internetas keičia informacijos vartojimą ir kodėl tradicinė spauda privalo adaptuotis.

Asmeninės atsakomybės principas: Jos tekstai dažnai rėmėsi nuostata, kad pilietinė visuomenė prasideda nuo kiekvieno asmens sąmoningumo ir kritinio mąstymo. 

Dauguma jų yra aštrūs politiniai komentarai ir redakcinės nuomonės:

„R. Karbauskis ir G. Kildišienė: sprogstamasis mišinis“ (2017 m. sausis): Vienas ryškiausių komentarų apie tuometinį „valstiečių“ skandalą, kuriame autorė analizavo politinės arogancijos ir neskaidrumo pasekmes.

„Kas slepiasi po anoniminiais komentarais?“ (Tema): Straipsnių ciklas, pradėjęs viešą diskusiją apie interneto „trolius“ ir būtinybę moderuoti neapykantos kalbą, teigiant, kad tai tapo saugumo iššūkiu Lietuvai.

„Kova su klišinėmis antraštėmis“ (2016 m.): Programinis tekstas/iniciatyva, kuria redaktorė siekė atliepti skaitytojų kritiką dėl „clickbait“ kultūros ir kelti turinio kokybę.

„Ar Lietuva atsilaikys prieš Rusijos informacinį karą?“ (2014–2015 m.): Redakciniai komentarai po Krymo aneksijos, perspėjantys apie hibridines grėsmes ir minkštąją galią žiniasklaidoje.

„Kodėl žiniasklaida neturi tylėti apie politinę korupciją“: Komentarai, parašyti reaguojant į „MG Baltic“ ir Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo pradžią 2016 m.

„Vakarietiškos vertybės prieš provincialumą“: Tekstai, kuriuose ji nuosekliai gynė žmogaus teises, LGBT+ bendruomenę ir kritiškai vertino konservatyvųjį populizmą.

„Dvi Lietuvos: praraja tarp Vilniaus ir regionų“: Analitiniai tekstai po rinkimų, kuriuose buvo nagrinėjama socialinė atskirtis ir jos įtaka radikalių politinių jėgų iškilimui.

„Atsisveikinimas su Delfi“ (2017 m. spalis): Jos baigiamasis tekstas paliekant redakciją, kuriame apibendrinta 17 metų patirtis ir žiniasklaidos transformacija Lietuvoje.

Kritika „tvarkiečiams“ ir Rolandui Paksui: Serija tekstų apie apkaltą ir vėlesnius bandymus grįžti į politiką, pabrėžiant teisinės valstybės principus.

„Kodėl lietuviai bijo pabėgėlių?“ (2015 m.): Komentaras per migrantų krizės įkarštį, analizuojantis visuomenės baimes ir empatijos trūkumą.

Šie straipsniai įtvirtino jos kaip liberalios, pro-vakarietiškos ir bekompromisės redaktorės įvaizdį, kurį ji atsinešė ir į LRT valdymą.

pasižymi institucijos modernizavimu ir skaitmenine transformacija. Štai 10 pagrindinių pasiekimų:

Turinio integracija: Įgyvendinta strategija, leidžianti efektyviau integruoti turinį tarp skirtingų platformų (radijo, televizijos ir portalo), užtikrinant auditorijos pasiekiamumą ten, kur jai patogiausia.

Tiriamosios žurnalistikos skyriaus įkūrimas: Įsteigtas specializuotas LRT Tyrimų skyrius, kuris tapo vienu stipriausių šalyje, atskleidžiančiu korupcijos ir neskaidraus valdymo atvejus.

Skaitmeninė transformacija: LRT.lt portalas tapo viena moderniausių naujienų platformų Lietuvoje, o LRT mediateka buvo išplėsta, pritaikant ją prie šiuolaikinių vartojimo įpročių.

Kova su dezinformacija: Inicijuoti projektai, skirti kovai su melagingomis naujienomis ir medijų raštingumo didinimui, ypač suintensyvėję reaguojant į geopolitinius iššūkius.

Dėmesys jaunajai auditorijai: Parengta ir įgyvendinama strategija, orientuota į vaikus bei 18–25 m. jaunimą, kuriant jiems aktualų ir saugų turinį interneto platformose.„LRT girdi“ projektas: Sukurta platforma geresniam ryšiui su auditorija, skatinanti gyventojų įsitraukimą ir problemų viešinimą.

Sprendimų žurnalistikos (angl. solutions journalism) diegimas: Bendradarbiaujant su Europos transliuotojų sąjunga (EBU), įdiegtas naujas žurnalistikos modelis, orientuotas ne tik į problemų kėlimą, bet ir jų sprendimo būdus.

Tarptautinis pripažinimas: M. Garbačiauskaitė-Budrienė tapo EBU vykdomosios valdybos nare ir 2025 m. išrinkta prestižinio festivalio „Prix Europa“ valdymo komiteto prezidente.

LRT Metų apdovanojimų tradicija: Sustiprinta iniciatyva pagerbti labiausiai Lietuvai nusipelniusius žmones ir organizacijas, skatinant pilietiškumą bei bendruomeniškumą.

Atsparumas politiniam spaudimui: Nepaisant nuolatinės politinės kritikos ir audito išvadų, vadovė nuosekliai gina visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę nuo valdžios įtakos. 

https://youtu.be/j82LYX3UEmM?si=A627YmbN1a41g1CP

NegaTIVIty TV

Dabar pasiziuriu zinias, paklausau linkime pasveikti. Kelis muzikinius kanalus kaip fona isijungiu. Kartais paziurau koncertus per sventes koki hari poteri ar lotr. Serialu neziuriu.politiniu debatu ne. Humoro ar laiko uzmusimo laidu ne. Show neziuriu. Tik isijungiu del orijaus kelioniu. Taip pliusminus desimt valandu buna to televizoriaus per savaite. Labai uzjauciu tuos kur ziuri desimt valandu per diena - tepadeda jiems dievas

nu jo... rasos - iš kėdainių, Kėdės iš raseinių, o kaunas visada Kaunas(-i)

Vilniečiams Kaunas ir Kėdainiai kaip viena ir ta pati vietovė turbūt

Ar išsikraustei iš proto? Kėdainiuose gyvena tik vienas iš mūsų. 

kad nesivystytų visagalis vėžys homo sapiensuose, imho, kokiam mėnesiui turėtų elektra ir/arba mobilusis ryšys pradingti nuo Lietuvos (arba bent Kėdainių, kur judu gyvenate)

Prieštarauti teisę visada turite.

Visiškai prieštarauju tamstos teiginiui. 

Turbūt reikia džiaugtis, kad nėra daug matematikų šiame saite.

Kodėl aš turiu vargintis prisiminti tam tikro specialaus simbolio alt codą ar jį kopintis iš visagalio google'o ar visagalio word'o, kai galėčiau uždėti tiesiog du "viengubus mažiau". Bet ne, sistema klykt ir rėkt pradeda.

Išeitis - copy paste.

Just ordinary technical issues... Kažkas sugalvojo, kad negalima kai kurių simbolių rašyti ir išsitrina visas po jo einantis turinys...

 «

Pataisysiu: TV (kažkodėl neleidžia uždėti dvigubo mažiau ženklo) YouTube

TV - tai vienas ištisinis vėžys, valgantis sveikas smegenų ląsteles, atimantis laisvalaikį ir neigiamai veikiantis pasąmonę. Išimtis yra tik informacinės, šviečiamosios laidos (bet ne žinios), kurių yra vienetai tame šiukšlyne.

Na ir yra daug geresnė erdvė - YouTube. Ten taip pat yra tam tikros vėžio formos, tačiau ten gali laisviau kontroliuoti, ką nori matyti, yra daugiau "programų" pasirinkimo, ir negana to, galima komunikuoti su kitais, realiais žmonėmis (to pasekoje tobulinti savo užsienio kalbos žinias) bei aptarinėti tas "programas". O dar, YouTube yra tokia erdvė, kurioje iškyla ar net gimsta nauji šiuolaikinio pasaulio reiškiniai, naujos tendencijos, pvz, memai. O tokių dalykų senamadiškajame TV ekrane neišvysi, o jei ir išvysi, tai atrodys iškritę iš konteksto.

TV < YouTube

NES ŽIŪRIU FACEBOOK IR MUSIC.LT