Trapi, vos juntama trauka
Kuri verčia mus judėti
Ji ne visada jaučiama
Nors, kai ji kviečia

Kažkas magiško pasklinda ore
Kažkas tragiško, neraminančio mus

Yra keista manija
Viliojanti mus prie savęs
Mes jos nesuvokiame
Ir nelemta mums ją suprasti

Kažkas paslaptingo glūdi mūsų genuose
Tokio paprasto, tiesiog badančio akis

O, kai mes skriejame
Virš prarajos
Niekas mums kelio nebepastos

Yra svaiginantis jausmas
Kuris leidžia mums skrieti
Per pokylius žėrinčius
Ten net neužsukant

Kažkas radikalaus bręsta mūsų mintyse
Pagrįsti logika viso to negalime