
Dievo rūstybė
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2005m. Kovo 7d. 15:54
|
|
Saulė virš horizonto iškilusi,
Debesys susigūžta šalia jos,
Žemės pultą drebina dievas,
Viesulais ją (žada) greit suniokos.
Stumtelėjus mėnulį link žemės,
Susidūrę šie milžiniški luitai susprogs.
(Gyvybės egzistencijos klausimas iškilo.
Atsakymui laikas jau baigias. Jau ant ribos)
Ugnikalniai veržias ritmingai,
Liepsna aplinkui viską graužia.
Vandenynų bangos sukilo,
Salas cunamiai rankose gniaužia.
Užrūstino dievą žmonių tauta
Jo kūrybą žiauriai naikindami.
Nieks netikėjo, kad taip bus:
Jog visi nuo jo rankos akimirksniu žus.
Žemynus jau rankose mėto,
Kojomis į didžiausius ledynus remiasi.
Savo auksiniu kūju užsimojęs
Tuoj baigs mūs planetą niokojęs.
Euraziją į tolimą galaktiką nusviedė;
Afriką rankomis suspaudė, sunaikino;
Ameriką ir vandenyną kojom išblaškė;
Antarktidą savo žvilgsniu ištirpdino...
 2005m. Kovo 7d. 15:54
|
 2005 m. liepos 20 d.
 2005 m. gegužės 6 d.
 2005 m. balandžio 25 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2005 m. kovo 9 d. 10:15:41
____________________
Nera nieko amzino ir tai puiku..