"Šeštą valandą Kalėdų rytą - 
Ir dėl ko?
Argi ne dėl dievo šlovės, teta Keit?
Aš viską žinau apie dievo šlovę, Meri Džein."1*   

Šešta valanda, žadintuvas išplėšia jį iš sapno.
Krato, bando išjungt jį, bet tas nesiliauna.
Nėr spėko, tačiau turi tesėt ką žadėjęs
Ir malkų priskaldyt dar miegot nenuėjęs.2*

Matyt niekad nebaigsiu -
bet niekad geriau, nei dabar -
darbo čia daug baisiai.

Stovėjimo aikštelėj savo automobilyje sėdi.
Devinta valanda, bet nesiropščia lauk.
Jis užsirūko, ir muziką daro tyliau,
Bet  garsas, regis, vis tiek nesiliaus.

Anksčiau maniau – susidorosiu,
Bet man dabar par vėlu jau
Darbo man čia iki nosies

Melodija  žengia pro duris,
O atmintis skrieja pro langą.
Ir niekas nežino, ko jie nori,
Kol galiausiai numoja ranka.

Skausmas iš vidaus
Prasiveržia lauk.

Daugybė būdų paskandinti žmogų,
Daugybė būdų nutempt jį dugnan.
Vieni jų greiti, kiti metų metus trunka.
Negirdėt jam, ką sako, kuomet kalba pats per miegus,
Jis pagaliau rado garsą, tik panėrimas jo per gilus.

Aš niekaip nebe užbaigsiu.
Negi man per vėlu jau?
Lyg  tapatybę savo atskleisčiau.

Melodija  žengia pro duris,
O atmintis skrieja pro langą.
Ir niekas nežino, ko jie nori,
Kol galiausiai numoja ranka.

Tačiau pernelyg neskubėk pasiplaut,
Taip tik gerklę sau gali persipjaut.
Atsiliepk į skambutį, kol dar girdi bent truputį,
Nes niekas už tave to nedarys.

Šeštą valandą Kalėdų rytą – 
Aš viską žinau apie dievo šlovę, Meri Džein.

1* - ištrauka iš filmo “ The Dead ‘(John Huston, 1987) -Džeimso Džoiso apsakymo  “ Mirusieji” iš jo knygos “Dubliniečiai “ekranizacija.
2* -čia aiškiai atpažįstamas posmas iš Robert Frost's "Stopping by Wood on a Snowy Evening":

The woods are lovely, dark and deep,
But I have promises to keep,
And miles to go before I sleep,