
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Dabar tu mirksi. Labai gražiai mirksi, nors apie ši veiksmą gal taip ir nekalbama. Nežinau. Gal ir taip. Pažiūri ir nusišypsai. Žavu. Kažką kalbi sau – ne sau panosėje. Ir vėl šypsaisi. Negali susikoncentruoti ties vienu veiksmu: vaikštinėji šen bei ten, žvalgaisi šen bei ten bei žiūrinėji, ką rašo šio niekalo autorius. Labai primena Tomą Sakalauską konteksto prasme. Aišku, nežinai nuo ko pradėti. Pradėk kaip nori. Ir tegul jokie suvaržymai tavęs tenetrukdo. Pasižadėk, kad viską aprašysi sąžiningai. Taigi gali pradėti ( skaitytoją reikia įspėti, kad pasistengtų į šią istoriją rimtai nežiūrėtų ir neišvedžiotų visokiausių nesąmonių, nes vienintelis išvedžiotojas galiu būti aš – autorius. P.S. pamiršau, ką norėjau pridurti.) Įsivaizduok, jog šiuolaikinis žmogus ( masės žmogus, pripratęs prie šiuolaikinės civilizacijos teikiamų malonumų) pakliūtų į pirmykštės visuomenės laikus. Ar tas menkas, paprastas žmogelis išliktų? Aš manau, žmonės daro klaidą, siekdami pratęsti impulsą. Gal gali labiau išplėtoti mintį. Man labai sunku nusileisti iš dangaus į žemę, tad pradedu nebesuprasti elementariausių dalykų. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Aš nemanau, kad tai elementaru. Tai labai sudėtinga. Iš esmės, čia kaip ir neduotas kontekstas, kad galėtum taikyti tiesiai į taikinį. Tai - iš mano patirties. Reikėtų papasakoti pavyzdį, būtų aiškiau. Įdomu – tavosios interpretacijos. Žiūrint apie kokį impulsą yra kalbama. Jei kalbama apie impulsą kaip apie valią (šopenhaueriškąjį), tai mes jau nieko pasipriešinti negalime – tokia jau mūsų prigimtis ir tik aukštą intelektinį lygį pasiekę žmonės gali valią – impulsą suvaldyti. Tad ar darome klaidą, pratęsdami impulsą – nepasakyčiau, tai žmogiška, pernelyg žmogiška. Ne visai – valią. Greičiau impulsą, kaip naują pradžią kažkam. Stengdamiesi pratęsti tą impulsą ir nesugebėdami to padaryti, mes nusiviliame to impulso suteikėju. Vardan to, kad suprastumėme impulso laikinumą. Impulsas ir yra susijęs su laikinumu, t.y. pačia pradžia. Tada būnama lyg ir afekto būsenoje, o vėliau atsiveria prieš mūsų akis gyvenimas – tikra afektiška realybė. Tad bandymas sulaikyti tą impulsą, reikštų norą pakliūti į būseną, kurią patyrėme pradžioje. Nereikia ir stebėtis, kad impulso realybė ir tikroji realybė skiriasi. Tai, be abejo. Matyt, žmogų pati, prigimtis stumia į afekto būsenas. Tačiau vieną yra suprast, o kita – gyventi tuo ( čia aš pati sau). Juk žmogus nuo pat prigimties siekia kuo geresnės būties, tad kartais apgaudinėti save jam visai būdinga. Aš čia šiaip sau paklausti noriu. Ar impulsas, apie kurį tu kalbi, susijęs su meile, ar ne? Kažkaip įdomu paliko? Gal per daug kategoriška, bet – ne. nors, žinai, kokia ta meilė esti plati… Apie impulsą pažinti save. Dar ir dar kartą… Matai, aš panašiai kaip Z.Froidas, linkęs viską suvesti į vieną. |
![]() |
![]() |
2005 m. rugsėjo 12 d. 12:49:41
____________________
http://odb.tinkle.lt Negative Tha Deep a.k.a MDP From Da RnG Squad stop with that childish shit, nigga I'm grown Please leave it alone - don't throw rocks at the throne - Jay-Z Hey lil' soldier you ain't ready for war MDP too strong for y'all Vžno lol Sometimes malaletka teletabis lol =))))