Ekspresyvus realizmas. Nuobodžiai

Šiltai gražus, kažkuo žavus ir neapsakomai skanus rytas, nors ir žinau, kad ši diena jau pasmerkta. Penktadienis – tikroji šios savaitės nelaimė.

Skani kava puodelyje baigėsi, o paskutinis gurkšnis pilnas tirščių. Galbūt šios dienos prakeiksmas prasideda nuo dabar? Eisi, darysi, dainuosi, šoksi, grosi, tvarkysies, o laiko tam, kam tikrai jo norėtum skirti, neliks.

Penktadienio agonija burbulų fone.

Nereikia jų pūsti! Taupykite muilą, nes jį gamina iš žmonių riebalų, pelenų, kaulų miltelių.

Nors galbūt šiandien pasiimsiu savo žmogų. Iš molio lipdytą biustą, kuriam man prireikė trijų anatomijos knygų. Ne todėl, kad būtų sunkumų su veidu ir jo ypatybėmis. Veido beveik neakcentuoju. Svarbiausia man buvo kaklas. Lyg tyčia, jo nuotraukų, analizių tikrai mažoka. Visi žavisi kitomis kūno vietomis, o man patinka kaklas (gal čia vampyriška prigimtis kalta, nežinau). O dar lyg tyčia tuo metu, kai lipdžiau savo žmogaus biustą, prisižiūrėjau Modiljanio paveikslų. Todėl taip ir išėjo – žmogaus biustas, kur vietoj veido kaukė, kaklas kiek ištemptas, o visi kaklo kauleliai išryškinti. Ekspresyvus realizmas.

Jeigu jį atgausiu, pasidalinsiu ir foto. Tik nežinia, nes moliniams darbams reikia džiūti, tada degti ir dar ataušti. Apie glazūravimą net nekalbu. Nors pastaruoju metu pradėjau nemėgti to butaforinio jos spindesio.

P.s RockPrincess sėkmės egzamine  

P.ss Visi kalba apie koverių kovas, tačiau neseniai sugalvojau kovas, tik ne tarp koverių, o tarp dainų tokiu pačiu pavadinimu. Jeigu tai kvaila idėja, tebūnie, bet pirmąją kovą vis tiek paskelbsiu ;D