Šeštą ryto ir tu prisimerkęs
Ir graži tau stotis bet kuri
Tarsi moteris tam traukiny
po nakties neregėtai išvargus

Jos plaukai pernelyg išsidraikę
ji visai netikėtai triukšminga
Jos beveik nenusakomas veidas
išsisklaido lyg byrantis tinkas

Pr. Vakare tu grįžti iškankintas
vagone prirūkyta nešilta
traukinys nepaliaujamai bilda
tavo rankos sugrubo, sustingo

Apie ką tu kasdieną galvoji,
pro tą pačią važiuodamas stotį
traukiniams netikėtai sustojus
tu rūkai ir nenori miegoti

Jau ir saulė visai nusileido
jau beviltiškai lyja ir temsta
vis prie stiklo priglausdamas veidą
tu žiūri į pažįstamą tamsą

Pr.