|
|
|
|
|
Ar gali man dar kartą atleisti?
Nežinau, ką pasakiau
Bet nenorėjau tavęs įskaudinti
Išgirdau ištartus žodžius
Jaučiausi, kad numirčiau
Tiek daug skaudina, kad įskaudino tave
Tada pažvelgei į mane
Tu liauniesi rėkęs
Tu tyliai palaužtas
Dabar atiduočiau viską
Kad sunaikinčiau tuos žodžius skirtus tau
Kiekvieną kartą, kai pasakau ką nors, aš gailiuosi, verkiu "Nenoriu tavęs prarasti!"
Bet kiek tave pažįstu, žinau, kad niekada manęs nepaliksi
Tu dėl manęs padarei
Daug, kaip priversiu tave įžvelgti
Kokią tu pavertei mane laimingą
Negaliu gyventi šio gyvenimo
Bet tavęs taikoje
Man reikia tavęs, kad išgyvenčiau
Tai pasilk su manimi
Tu pažvelgi į manas akis, o aš viduje rėkiu, kad aš atsiprašau...
Ir tu man dar kartą atleidi
Tu mano vienintelis tikras draugas
Ir niekada nenorėjau tavęs įskaudinti
|