Išlik vulgari
Minkštas, tamsus, ir be sapnų
Toli už mano košmarų ir vienatvės
Nekenčiu savęs
Dėl kvėpavimo be tavęs
Nebenoriu tau daugiau jausti

Liūdėti dėl tavęs
Aš neliūdžiu dėl tavęs
Jokia tikra meilė negali atšaukti
Ir nors galbūt praradau savo kelią,
Visi keliai veda tiesiai į tave

Aš stengiuosi būti kaip tu
Guliu sušalusi ant žemės kaip ir tu

Aureolės
Akinančios sienos tarp mūsų
Išnyk ir vėl palik mus ramybėje
Zvimdamas, kažkur ten vaidenosi
Tikiu, kad mūsų meilė gali užsibaigti iki mirties

Aš stengiuosi būti kaip tu
Guliu sušalusi ant žemės kaip ir tu
Yra kambarys dviems, o aš neliūdžiu dėl tavęs
Ateinu dėl tavęs

Tu ne vieniša
Nesvarbu, ko jie tau prišnekėjo, tu nesi vieniša
Šalia tavęs aš būsiu amžinai

Aš stengiuosi būti kaip tu, sesė
Guliu sušalusi ant žemės kaip ir tu gulėdavai
Yra kambarys dviems, o aš neliūdžiu dėl tavęs
Ateinu dėl tavęs
O kai mes gulime tylioje palaimoje
Žinau, kad prisimeni mane
Aš stengiuosi būti kaip tu
Guliu sušalusi ant žemės kaip ir tu
Yra kambarys dviems, o aš neliūdžiu dėl tavęs
Ateinu dėl tavęs