|
|
|
|
|
Tu visiems per daug svarbus
Vaidini visą savo buvimo laiką
Bet aš, aš žinau, kas tu esi
Tu esi tas, kuris verkia, kai yra vienas
Bet kur tu eisi?
Nei vieno nebeliko, kad išgelbėtų tave nuo tavęs pačio
Tu negali ištrūkti
Tu negali ištrūkti
Manai, kad negaliu įžvelgti tiesiai per tavo akis
Išgasdintų mirties, drąsiai sutiktos tikrovės
Atrodo, niekas neišgirsta tavo užslėptų riksmų
Tu palikta, kad stovėtum veidu į vienišą save
Bet kur tu eisi?
Nei vieno nebeliko, kad išgelbėtų tave nuo tavęs pačio
Tu negali išlaisvinti tiesos
Supratau, kad bijai
Bet negali kiekvieno palikti
Tu negali ištrūkti
Tu nenori ištrūkti
Aš taip pavargau kalbėti žodžiais, kurių niekas nesupranta
Yra pakankamai aišku, kad negali gyventi viso likusio gyvenimo visiškai vienišas
Galiu išgirst tavo šnabždesį
Bet tu negali išgirsti net mano šauksmo
Bet kur tu eisi?
Nei vieno nebeliko, kad išgelbėtų tave nuo tavęs pačio
Tu negali išlaisvinti tiesos
Supratau, kad bijai
Bet negali kiekvieno palikti
Tu negali ištrūkti
Tu negali ištrūkti
Tu negali ištrūkti
Tu nenori ištrūkti
|