|
|
|
|
|
Kai jie visi artinasi krisdami žemyn - skardžio vidurys
Žinai, kad tu esi ne vienintelis
Kai esi toks vienišas
Jie randa galines duris iš gyvenimo
Žinai, kad esi ne vienintelis
Mes visi liūdime
Prarasti ir kraujuojantys
Visi mūsų gyvenimai
Mes kažko laukėm
Kažko, ką pavadintumėme savo lyderiu
Visas tavo melas
Aš netikiu
Dangaus spinduliai krinta ant manęs
Taip bijai atverti savo akis - užhipnotizavo
Žnai, kad esi ne vienintelis
Niekada nesupratai šio gyvenimo
Ir tu ne teisus, aš nenusipelniau
Bet tu žinai, kad aš esu ne vienintelis
Mes visi liūdime
Prarasti ir kraujuojantys
Visi mūsų gyvenimai
Mes kažko laukėm
Kažko, ką pavadintumėme savo lyderiu
Visas tavo melas
Aš netikiu
Dangaus spinduliai krinta ant manęs
Nežiūrėk žemyn
Nežiūrėk į akis
Pasauliui po tavim
Nežiūrėk žemyn, nukrisi
Tapsi jų aki
Teisinga ar neteisinga
Negali laikytis už baimės
Aš prarasta be tavęs
Jei negaliu jausti, aš nesu savimi
Esu netikra
Visi mūsų gyvenimai
Mes kažko laukėm
Kažko, ką pavadintumėme savo lyderiu
Visas tavo melas
Aš netikiu
Dangaus spinduliai krinta ant manęs
|