|
|
|
|
|
Viskas dėl ko gyvenu
Viskas dėl ko mirštu
Viskas, ko negaliu viena ignoruoti naktį
Jaučiu, kad prasideda naktis
Atskirk mane nuo gyvenimo
Suprasdamas mane
Po visko ką mačiau
Sujungdama kiekvieną mintį
Rasti žodžius, kuriuos ištarus geriau pasijusčiau
Jei tiktai žinočiau kaip save perplėšti
Viskas dėl ko gyvenu
Viskas dėl ko mirštu
Viskas, ko negaliu viena ignoruoti naktį
Viskas dėl ko norėjau
Nors norėjau daugiau
Užrakink paskutines praviras duris, mano vaiduokliai vejasi mane
Tikiu, kad sapnai yra šventi
Paimk mano tamsiausias baimes ir atlik jas
Kaip lopšinę,
Kaip priežastį kodėl
Kaip mano įkirių minčių žaismą
Priversk mane suprasti pamoką
Taip atrasiu save
Tai vėl nebebūsiu netekta
Viskas dėl ko gyvenu
Viskas dėl ko mirštu
Viskas, ko negaliu viena ignoruoti naktį
Viskas dėl ko norėjau
Nors norėjau daugiau
Užrakink paskutines praviras duris, mano vaiduokliai vejasi mane
Manyk, kad aš galvojau, kad turėsiu pakeisti pasaulį, kad tu mane pamatytum
Būti vienintelei
Galėčiau bėgti amžinai
Bet kiek benubėgčiau
Neapraudodama tavo meilės?
Viskas dėl ko gyvenu
Viskas dėl ko mirštu
Viskas, ko negaliu viena ignoruoti naktį
Viskas dėl ko norėjau
Nors norėjau daugiau
Užrakink paskutines praviras duris, mano vaiduokliai vejasi mane
Ar turėtų skaudėti mylėti tave?
Ar turėčiau jaustis, kad aš myliu?
Ar turėčiau užrakinti paskutines praviras duris?
Mano vaiduokliai vejasi mane.
|