Ir tikrai! Sunku ne tik parašyti, bet ir perskaityti Frydricho pavardę
https://lt.wikipedia.org/wiki/Friedrich_N ietzsche

Atsiprasau. "Cogito ergo sum" is tikro. Sumaisiau siek tiek zodzius.

"ergo cogito sum" arba tiksliau butu I think, therefore I am.

pasitikrinau, be klaidu parasiau

Matau Fridrychas turi pasisekimą, bet pavardę tai dar sunkesnę turi... Sunku be klaidų užrašyt...

Filosofija - revoliucionierių motina

Megstu ir duomiuosi filosofija, labiausiai patinka antikos mastytojai, svietejai (ypac Kantas), egzistencialistai, Friedrich Nietzche (su klaidom cia turbut ), konfucijus ir t.t.

4 metai tam ir buvo paskirti.
O šiaip, 'filosofija' abstraktu. Antikos filosofai patinka, ne visi. Pvz, Seneką, M.Aurelijų, Epiktetą gali ir prieš miegą skaityti.
O Platonas - unikalus, bet man , asmeniškai, nepriimtinas jo kalbėjimo stilius. Filosofija - taip, bet kaip tai pateikta - ne.

Jau ilgą ilgą laiką filosofija man viena pagrindinių "meilių" Camus, Nietsche, Kafka, Kropotkinas, Prudonas, Kantas, Antikos ir Rytų filosofai - mano mylimiausi. Kiek kartų nagrinėti, kiek kartų skaitytos jų knygos... Aišku, ne su visom jų mintimis esu linkusi sutikti, bet kaip bebūtų šiti žmonės ir jų mintys arčiausiai prie mano pačios filosofijų ir pasaulėžiūros. Be to, nuo tavęs patie priklauso kaip interpretuosi jų iškeltas idėjas.

kaip tai iš dangaus negimsta, tai iš kur tada? kažkada buvo pradžia, turi būti ir kita. geriausia vieta gimti tai tikriausiai ir yra dangus, jog nežemė tai tikrai.

anarchistai blet jūs. 'į filosofiją nereikia gilintis' : ] pritariu tik iš mažos tiesos lašelio, nes o todėl jog juk negalima būti naiviaim, 'literatūrinei bobai', juk negalima taip, bet gilintis ta plačiausia prasme tai būtina norint bent kiek suprasti ką mąstytojas norėjo pasakyti, ir bent jau vien dėl to, jog jis mąstytojas.

Kurias kropotikino knygas skaitei?

Domėjausi, bet neisikemšu į galvą tokių minčiu, imo - kiekvienas turi gyventi pagal savas "filosofijas", o ne kieno nors žmonių mintimis... žinoma įdomu paskaityti, kai kurių žmoniu mintis, bet...

Kažkada labai domėjausi filosofija. Prieš dvejus metus filosofijos skaitalai - buvo vienas iš pagrindinių mano kabliukų universitet ir ginčuose su oponentais.
Skaičiau: F.Nyčė "Zaratustra" - trim kalbom - vokiečių, lietuvių ir rusų, po to dar "Tragedijos gimimas iš muzikos dvasios", "Nesavalaikiai samprotavimai", "Nesavalaikiai samprotavimai", "Ryto aušra", "Anapus gėrio ir blogio";
Skaičiau ir Šopenchauerį, ir Bakuniną, ir kropotkiną, ir prudoną, ir Murą, ir Heideggerį.
Į filosofiją nereikia gylintis, jos nereikia suprasti taip, kaip ją supranta patys filosofai, nes vis vein svojo proto interpretacija bus lemtingesnė, nei ankstesnis nusistatymas.

tai ko isvis cia uzejai?

Šiaip jau asmeninė filosofija irgi negimsta iš dangaus.

Nerenku jokių svetimų minčių, nes turiu savo asmeninę filosofiją.

A. Camus, aha.

patinka, patinka, tik tingiu rašyt čia bent šimtadalį gerų minčių. Tarkim.

"Visada, kai mene susiduriame su tuo, kas 'naivu', turime tai laikyti stipriausiu apoloniškosios kultūros pasireiškimu, kultūros, kuriai pirmiausia tenka sugriauti titanų karalystę, nugalėti pabaisas ir galingomis fantasmagorijomis bei linksmomis iliuzijomis pergalingai įveikti siaubingą pasaulėstabos gelmę ir itin nepaprastą sugebėjimą kantėti. Tačiau kaip retai tas naivumas pasiekiamas, kaip retai visiškai atsiduodama iliuzijos žavesiui!". [47]

Galėjai ir negalvoti.

filosofija yra kazkoks kvailas uzsiemimas