Geltona siena

R7wa

---

Tipas: Proza Publikavimo data: 2012m. Kovo 18d. 21:28

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Nenorėdama rasti šioje apgailėtinoje Žemėje nieko daugiau, ji pasileido bėgti per ledu sukaustytą asfaltą. Šalimais ošė pliki medžiai ir atgiję jų siluetai žadėjo visiems, jog tuoj jie vėl bus žali ir gyvi. O ji tik bėgo.

Sustojusi ties geltonų plytų siena, ji šyptelėjo. Štai, kas yra laisvė jai.

Mėlyna, sustingusia ranka ji priliečia nelygų sienos paviršių ir pirštai maloniai kliūva už tarpų tarp plytų. Ji nenori tikėti, jog Berlyno sieną sugriovė žmonės. Jai nerūpi, jog žmonės krito kaip musės, statydami Didžiąją Kinų sieną, nes jos tikslas buvo ginti žmones ir jų laisvę, ji nenori galvoti, kad kalėjimus, koncentracijos stovyklas, psichiatrines ligonines ir kitus pastatus, kuriuose kalinamus žmonės, taip pat saugo sienos. Jai sienos – tikras gėris, apsaugantis nuo blogio, o ne jį kuriantis. Geltonos sienos – laisvės simbolis.

„Tu nieko neišmanai apie laisvę,- savigraužos balsas spengia ausyse.“

Ji susinervina, ji įsiutusi ir nori sugriauti sieną plikomis rankomis. Tačiau ji tik nusisuka ir patraukia keliu atgal. Niekas nesivys šios pamirštos būtybės, kurios plakatai kabo dingusių žmonių stendo viršuje ir senos močiutės nebeįžvelgia jos veido bruožų. O ir nuotraukos nespalvotos, geltonos jos plaukų spalvos niekas nemato. Ši būtybė privalėtų nusidažyti plaukus juodai, nes ji vaikščiojantis paradoksas, kuris trikdo aplinkinius. Aiškinant savo laisvės supratimą, į ją visi žiūri kreivai.

Medžiai nustojo linguoti ir įsivyravo šlitis. Saulė jau artėjo prie horizonto, sutemus vaikščioti buvo nesaugu, bet ji rinktis iš ko neturėjo. Ji nekontroliavo savo kūno, kaip jau seniai nekontroliavo minčių. Aktorius yra žmogus, kuris apsimeta kitu žmogumi. Ji nėra aktorė, nes ją apsimesti verčia. Kas ji tada? Ožio giesmė. Tragedija.

O geltona raudų siena persekiojo ją naktimis, kai sunkias akis sulipindavo bjaurūs košmarai.

Ji nenorėjo mirti, nes danguje ir pragare nėra geltonos spalvos. Vadinasi laisva ji bus tik Žemėje. Paradoksas šviečia jai į akis. Tikėkime pagonybės dievais, nes jie spalvoti. Tikėkime, ir ji turės kur keliauti po mirties. Ji turės kur keliauti šiandien.

Sužaliavę skeletai žadėjo pasauliui naują pradžią ir pavasarį, o geltoną sieną sugriovė buldozeris ankstų, tylų rytą, kai pastaroji trukdė jiems pastatyti teniso kortus.

2012-02-13

2012m. Kovo 18d. 21:28

R7wa / Kodėl poetai rašo naktimis  2013 m. balandžio 28 d.  R7wa / E. T. i. K. E. T. Ė. S...  2012 m. lapkričio 22 d.  R7wa / Raudona siena arba zebro kailis  2012 m. spalio 10 d.