|
|
|
|
|
Stoviniuodamas miške aš į saulę žiūriu
Žiūriu į medžius, nors nematau nei vieno
Matau čiurlenantį upelį – jis nusišypso ir nubėga
Lekiu jo paguodos gauti, bet vanduo išsausėjo
Regiu jos veidą ir lekiu paimt jos rankos
Kodėl jos vis nesutinku, tiesiog nesuprantu
Trimitai gaudžia, visas mano pasaulis griūva
Aplink angelų vizijos
Šoka danguje
Palieka mane
„Sudie“ amžinam
Taip, kaip trupa lapai, blėsta mano meilė
Nes trapiam gyvenimo grožiui blėsti lemta
Nors kadaise atminiau savo jaunystės atgarsius
Dabar praeities, meilės, pasibaigusios meile nejaučiu
Pasiimkit šitą sapną, žvaigždžių šviesos pripildytą
Žiedams lyg snaigėms nuo medžių krintant
Kerštaujant dievui, nepažintam nei vieno
Aplink angelų vizijos
Šoka danguje
Palieka mane
„Sudie“ amžinam
Užsitraukdamas ledu pasaulis vėlei šąla
Matai kaip vėjo numarinta saulės šviesa gęsta
Mintims ištuštėjus, kūnai abejingai slenka
Kai kuriems tikint, kad numirę jie išties gyvena
Aš tikiu, kad pabaigai nėra galo
Pasaulis jau seniai atiduotas žmonėms Dievo
Kodėl jos vis nesutinku, vis dar nesuprantu
Aplink angelų vizijos
Šoka danguje
Palieka mane
„Sudie“ amžinam
|