Mano nuostabioji būtybe

Skersai aš perkirsiu visas jūras, upes,
tavoje Žemėje, kad būti, atsirasti prie tavęs.
Pro uraganus ir audras skrajosiu.
Ant žaibo su griaustiniu turėt tave atjosiu.

Mano nuostabioji būtybe
Tu vienintelė šioj Žemėj tokia.
Nepakartojamas man šiurpulys,
Kai aš esu šalia tavęs.

Tavo saulėtos akys išdegina širdies man viduriuką,
Myliu taip šį puikų gyvenimą, kuris nuostabus kaip ir tu.

Esi tu mano akių šviesa. Ji šviečia priešais, apšviečia mane.
Norėčiau tūkstančio tau aš mėnulių, kad šie vis globotų tave.

Štai kyburiuoju aš viršum tavęs,
Sapnuos. Ir aš saugau tave.
Neprabusk, tu tik dar neprabusk.
O mano nuostabioji būtybe.
Mano žodžiai dreba viduje.

Mano nuostabioji būtybe
Ir lėtas, toks lėtas bučinys...
Kai aš esu šalia tavęs,
Nepakartojamas man šiurpulys.

Staiga, netikėtai
Tu paneri į rojų, dausas
Myliu iki pat mirties,
Nuostabiojosiausioji.