Kai skridau ir liečiau žydrą dangų,
sutikau tokią vienišą paukštę,
pasakiau – aš Ikaras vardu, o kuo tu?
ji atsakė – aš balčiausia baltų,
ji atsake – aš gulbė vardu.
O ko gi ieškai veidų virš debesų?
o ko gi ieškai veidų virš debesų?
O aš į saulę noriu skrist paukščiu,
aš nebijau sudegt sparnų,
O aš į saulę noriu skrist paukščiu,
aš nebijau sudegt sparnų.

Tu turėjai tokią gražią svajonę,
tu turėjai tokį nuostabų tikslą,
gal galėčiau ir aš skrist su tavim?
Atsakiau – skrendame, gulbe,
atsakiau – skrendam aukščiau nei aukštai, jei tik nebijai sudegt sparnų,
jei tik nebijai sudegt sparnų.
Priedainis 2x
Ir pakilo jie aukščiau debesų,
ir pakilo jie aukščiau nei žvaigždžių,
taip arti, kad net patikėti sunku.
Ir jie buvo taip arti savo tikslo,
ir jie buvo taip arti prie svajonės,
tik štai užsidegė sparnai,
tik štai užsidegė sparnai
ir nukrito Ikaras į jūrą,
ir nukrito gulbė į jūrą;
ten jie iki šiol kartu.