
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Vakar ejau is universiteto pesciom ir masciau kad per ta nelemta skubejima mum nebelieka laiko nei dziaugtis nei ramiai paskest iliuzju pasauly, tam daznai jau neuztenka ne tik laiko bet ir jegu... bet vakar ejau per parkeli, spardziau nukritusius lapus ir tiesiog buvau, kai netiketai prie manes priejo nepazistamas vaikinas ir paklause ar negaletu man sudaryt kompanijos. atsakiau kad gali. mes ejom per parka ir tiesiog snekejom. snekejom apie nieka ir kartu apie tai apie ka daugiau su niekuo negaleciau pasisneket.... laisves alejos pabaigoj mes pasukom skirtingais keliais, bet as esu tikra kad jo atmintyje dar ilgai isliks tamsi mergina be vardo, bet kuri megsta rudeni nes spelvingi lapai tada dengia zemia, kuri megsta vasara,nes tada silta ir grazu, kuri megsta pavasari, nes tada tirpstantys ledai keliauja nemunu ir viskas aplink atgimsta, bet kuri nemegsta ziemos ,nes tada siaubingai salta. jis neklause mano vardo, o as ir neprisistatynejau... jis neieskojo draugu ar paramos, jis ieskojo iliuzijos,kuri padetu istvert nudienos chaose. ir mes abu dar ilgai laikysim mintyse ramaus pasivaiksciojimo prisiminimus. daugiau niekada nesusitiksim, bet iliuzijoje vaiksciosim po parka dar ne syki... |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. spalio 31 d. 15:51:23