....[Auksinė Kelionė į Samarkandą]....
James Elroy Flecker

Tai mes jums piligrimo kelią lengviname dainomis
Ir tikiname, kad Grožis gyvens net lelijoms žiedus numetus,
Didžios senos kilmingos giminės poetai esam mes,
Kodėl daina širdžių jūsiškių ieškom mes nežinom patys.

Ką jums pasekti? Pasakas, istorijas žavias gal būt
Apie laivus, žvaigždes, salas, kur ilsisi šaunuoliai,
Kur saulėlydžio rožė niekada daugiau nebluks,
O vėjai pučia ir šešėliai į Vakarus tysta parpuolę.

Čia pasaulio pirmi karaliai baltabarzdžiai milžinai
Progumų blausoj sumigę, murma per miegus,
O gebenė jiems krūtines apvydama kabinasi tvirtai
Sau taką kertasi – jis lėtas, raudonas ir gylus.

 II

Ir kuom gi pamalonint jus? Poilsiui  Mirtis
Šiltesnio ir gilesnio nei Rytų smėlis neranda.
Ten grožį ir šviesų tikėjimą slepia jis 
Išvykusiųjų į Auksinę Kelionę į Samarkandą.

Dabar jie taikiai laukia ir bąla pamažu
Tie užkariautojai, poetai, tie pilni doros -
Jie žino: laikas ateis, ne tik aš ir tu,
Bet visas pasaulis, tiek čia, tiek ten, pabaluos.

Kada lygumas kertantys ilgi karavanai, kurie,
aidint sidabro varpeliams, traukia ryžtingu žingsniu
Nebesiplėšys daugiau dėl naudos ar šlovės,
Nelauks paguodos iš palmėmis apsuptų šulinių.
 
Kada didieji turgūs prie jūros bus užčiaupti tyra
Sekmadienio ramybe, kuri vis tęsis ir tęsis,
Kada net meilužiai pagaliau ramybę atras
Ir Žemė bus tik žvaigždė, kokia jau švietė anąsyk.

....[Vakarė]....
Ernest Dowson

Galiausiai  vakarinis  Angelus *aidi tylus
Naktis uždangą paguodai nuleidžia iš lėto, 
kad užmaršintų tuštybes, saulės regėtas.
Užteks dienos, gana dienos blogio darbų!

*tranquil Angelus of evening rings – skambant trečiajam vakariniam varpui XIII amžiaus katalikų tikintieji sukalbėdavo tris „sveikas Marijas“ , gesindavo šviesas ir eidavo gulti. Buvo tikima, kad tos maldos metu angelai šlovina Mariją - iš čia toks signalo pavadinimas.