Maža Recenzija:Šitas albumas toks geras, kad galima juo ką nors prisiekti: tarkim "prisiekiu tau In Wee Small Hours albumu, kad būsim visada kartu"
Šiaip net muzika (be viso to lyrinio kūrinių turinio) viena galėtų sau groti - ir tai būtų viena geriausių muzikų, kada nors išleistų valandiniame kompakte.
Ir visi paskutinių dešimtmečių albumai, kuriuose man visos dainos patiko ir nuo pradžios iki galo geri, paminint tik kelis: Madonnos - Ray of Light, Eric Clapton - Pilgrim ar Tori Amos - From Choirgirl's Hotel su Kate Bush - Aerial, nors nepalygintini tarpusavyje, nublanksta prieš šitą albumą: tiek lyrikos turiniu, tiek melodijų gerumu, tiek pat ir muzikos, čia grojamos, kokybe. Atsižvelgiant, koks šis albumas yra senas, jis gali būti net įkvėpimu parašyt kokią nors knygą, įkvepiant dainų išgyvenimų turiningumui.
Vertos dainos kaip visuma, be jokių išskirtinų singlų, ar vėlesnių atlikėjų re-interpretacijų dažnumo kuris iš šių kūrinių sulaukia daugiau ar mažiau dėmesio, atlikėjų kaip Michael Buble ar Stingo, daug iš šių dainų re-interpretuoja vis pasipildančiame jų senų pamėgtų standartų repertuare, albumuose, tribiutuose, koncertinėse programose.
Vis tik turbūt būsiu apsimelavęs. Galimai užmečiau akį į nerefresh'intą music.lt langą vakar. Nes dabar tai gavau 20+ taškų už savo ekstensyvią Godflesh ir Rygos apžvalgą.
Aš kažkaip neatkreipiu dėmesio kiek taškų gaunu, bet anksčiau tikrai neatrodė, kad būtų tik 3 taškai. Galbūt jie dabar už visus dienoraščius nepriklausomai nuo ilgio būna (daugiau mažiau) vienodi. Galbūt vienas iš sistemos išsiderinimų.
Tik dabar tą pastebėjau (o sistema tokia jau dviženklį skaičių metų turbūt). Nežinau, kodėl kai kurie music'o nariai vis tiek elgiasi lyg medžiotų reitingo taškus.
Tai, kad reitingo sistema bevertė, įrodo faktas, kad už ilgą komentarą tu gauni belekiek taškų, o už ilgą dienoraštį, į kurį įdėjai nemažai darbo ir laiko – tuos pačius 3 taškus, kaip ir už visus dienoraščius.
Šiais mėnesiais, žiūriu, daug visokių, ypač senesnių, grupių leidžia naujos muzikos, ypač metalo scenoje. Įdomu, ar čia įprasta tendencija, kurios anksčiau nepastebėjau, ar vyksta kažkoks kolektyvinis susitelkimas. Reikia tik spėti įkėlinėti viską.
2013 m. liepos 18 d. 17:34:06
Maža Recenzija:Šitas albumas toks geras, kad galima juo ką nors prisiekti: tarkim "prisiekiu tau In Wee Small Hours albumu, kad būsim visada kartu" Šiaip net muzika (be viso to lyrinio kūrinių turinio) viena galėtų sau groti - ir tai būtų viena geriausių muzikų, kada nors išleistų valandiniame kompakte. Ir visi paskutinių dešimtmečių albumai, kuriuose man visos dainos patiko ir nuo pradžios iki galo geri, paminint tik kelis: Madonnos - Ray of Light, Eric Clapton - Pilgrim ar Tori Amos - From Choirgirl's Hotel su Kate Bush - Aerial, nors nepalygintini tarpusavyje, nublanksta prieš šitą albumą: tiek lyrikos turiniu, tiek melodijų gerumu, tiek pat ir muzikos, čia grojamos, kokybe. Atsižvelgiant, koks šis albumas yra senas, jis gali būti net įkvėpimu parašyt kokią nors knygą, įkvepiant dainų išgyvenimų turiningumui. Vertos dainos kaip visuma, be jokių išskirtinų singlų, ar vėlesnių atlikėjų re-interpretacijų dažnumo kuris iš šių kūrinių sulaukia daugiau ar mažiau dėmesio, atlikėjų kaip Michael Buble ar Stingo, daug iš šių dainų re-interpretuoja vis pasipildančiame jų senų pamėgtų standartų repertuare, albumuose, tribiutuose, koncertinėse programose.