Innuendo
Queen

SUPER kas ryta vos nepaklausau....

Na, nežinau. Grįžtu į Queen diskografiją po velniai žino kokio ilgumo pertraukos. Man tiesiog Queen'ai, kad ir kokių gražių momentų sukurtų Mėjus arba kad ir kaip gerai dainuotų Mercuris, nesukuria ilgalaikio žavesio ir šiame albume labai ryškiai išsiskleidžia dvi mano simpatijas stabdančios priežastys — "nesusikalbėjimas" tarp bosinės gitaros ir elektrinės gitaros ir absoliuti mušamųjų kakofonija, lyg Taylor'as būtų išmokęs tris ritmus ir varytų juos ištisai. Taip pat kai kurie bandymai būti labai emocingiems ir gražiems, pvz, Delilah, man atrodo visiškas šnipštas, tai viena baisiausių girdėtų Queen dainų.

Šiame albume išskirčiau tris ryškius lyderius:

1. Bijou: Mėjus ir Merkuris kuria fantastiškai jautrią ir paperkančią atmosferą

2. The Hitman: labai koncentruotas ir geras sunkus rokas, kur, galų gale, jaučiu boso ir gitaros darną.

3. Innuendo: beveik progresyvaus roko daina, ne viskas man joje patinka, bet tikrai stiprus ir įsimintinas bandymas.

Parašau tokį nei stiprų, nei silpną aštuonetą, bendras įspūdis apie šį albumą mano yra labai banguotas, aš juo iki pat vidinės esaties nesugebu mėgautis.

10 balu

Taip tai vienas geriausių jų albumu,bet pirmas jų albumas 1961metais ,[nejaugi taip anksti] ,gal aš klystu,buvo išvis ,visų laikų pasaulio geriausiais albumas....

Labai nuostabus albumas, gaila, kad Fredzio gyvybe nutruko...

geras ir liudnas del aiskios priezasties, klausant kaikuriu dainu (These Are The Days Of Our Lives, The Show Must Go On, I'm Going Slightly Mad, Innuendo, Don't Try So Hard) visad pareina mintis kaip tada Fredd'zio Mercury'o gyvenimas kabejo ant plauko, kol jis po keliu menesiu nutruko... O albumas, tai jauciasi, kad buvo pasistengta

tikrai geriausias queen albumas ,o pati innuedo kažkas nerealaus. Pasakiška muzika.

Turbut geriausias Queen'u albumas

Labai gražus ir netgi tragiškas albumas. Į jį sudėtos paskutinės Fredžio dienos ir viltis vėl atgimti...Nepasakysiu, kad esu išklausęs visas dainas iki galo, bet man to ir nereikia, tiesiog jau toks esu, gali praeiti daugybė laiko, kol atrandu kokia dainą. Taip buvo ir su šituo albumu. Be legendinių kuriniųhow must go on, Innuendo, I'm going slightly mad, These are days of our lives... yra ir senus gerus laikus primenančių kurinių ir šeip gerų akimirkų. Asmeniškai man jis labai paslaptingas ir iki galo nesuprastas užtat ir vertas dėmesio...