Ir akis į dugną gilyn

Jau seniai taip atidžiai skaičiau dienoraštį  

Tu mane įkvėpei rašyti apie merginą, kuri vakarais sukalba maldą prieš miegą  

Nėra taip gera gimti aklam ir po daug metų atgauti regėjimą. Žmogus, visą gyvenimą orientavesis tik lytėjimu, pažindinantis su daiktais, pasaulį mato kitaip, nei mes. Jis daug geriau sutelkia dėmėsį, kiekvieną matomą daiktą stengiasi apčiupinėti kelis kartus, kad susietų lietimosi pojūtį, kurį turėjo, su vaizdu, kurį dabar mato. Daugelis jų per ilgus metus taip ir neišmoksta naudotis regėjimu taip, kaip tai daro kiti.

Dievą supranti kaip erdvę? Panteizmas? :D

Nemanau, kad ten tą paskutinę citatą reikia pažodžiui suprasti. Ir tu tą žinai, anea?

Šiaip ankščiau nepastebėdavau to, ką matau dabar. Niekad nesiklausydavau kas man yra sakoma ir kad ne viskas vien tik gėlytės ir kažkas dar labai baisiai(!) gražaus. Suvokiau kad visur yra kiek minusų, tiek pat ir pliusų(na gal ir ankščiau tas žinojimas buvo, bet jį tiesiog ignoravau) ir dabar kai viskas klostosi toli gražu ne taip, kaip noriu yra skaudu tai matyti. Ir tu teisus dėl to, kad sunku praregėt.

Žinau, kad dabar man atrodo vienaip, ir šimtu procentu tikiuo tuo ką sakau, o ryt gali atrodyti priešingai ir kalbėsiu atvirkščiai, bet tai bus lygiai tokia pat tiesa, kaip ir ankščiau išsakyta . :)

Ah...Tiesą sakant mano tekste nebuvo jokios perkeltinės prasmės. Kalbėjau apie fizinį aklumą, tai, kas iš tiesų atsitinka nemačiusiems ir staiga praregėjusiems žmonėms.

Tai atrodys lygiai tokia pat tiesa, bet iš tiesų tikėtina, kad nei viena iš jų nebus tiesa.

Supratau, kad apie fizinį aklumą kalbėjai. :D

Jeigu nemeluoju, vadinasi tai yra tiesa, ne?

Nėra taip gera gimti aklam ir po daug metų atgauti regėjimą. Žmogus, visą gyvenimą orientavesis tik lytėjimu, pažindinantis su daiktais, pasaulį mato kitaip, nei mes. Jis daug geriau sutelkia dėmėsį, kiekvieną matomą daiktą stengiasi apčiupinėti kelis kartus, kad susietų lietimosi pojūtį, kurį turėjo, su vaizdu, kurį dabar mato. Daugelis jų per ilgus metus taip ir neišmoksta naudotis regėjimu taip, kaip tai daro kiti.

Dievą supranti kaip erdvę? Panteizmas? :D

Nemanau, kad ten tą paskutinę citatą reikia pažodžiui suprasti. Ir tu tą žinai, anea?

Šiaip ankščiau nepastebėdavau to, ką matau dabar. Niekad nesiklausydavau kas man yra sakoma ir kad ne viskas vien tik gėlytės ir kažkas dar labai baisiai(!) gražaus. Suvokiau kad visur yra kiek minusų, tiek pat ir pliusų(na gal ir ankščiau tas žinojimas buvo, bet jį tiesiog ignoravau) ir dabar kai viskas klostosi toli gražu ne taip, kaip noriu yra skaudu tai matyti. Ir tu teisus dėl to, kad sunku praregėt.

Žinau, kad dabar man atrodo vienaip, ir šimtu procentu tikiuo tuo ką sakau, o ryt gali atrodyti priešingai ir kalbėsiu atvirkščiai, bet tai bus lygiai tokia pat tiesa, kaip ir ankščiau išsakyta . :)

Ah...Tiesą sakant mano tekste nebuvo jokios perkeltinės prasmės. Kalbėjau apie fizinį aklumą, tai, kas iš tiesų atsitinka nemačiusiems ir staiga praregėjusiems žmonėms.

Tai atrodys lygiai tokia pat tiesa, bet iš tiesų tikėtina, kad nei viena iš jų nebus tiesa.

Nėra taip gera gimti aklam ir po daug metų atgauti regėjimą. Žmogus, visą gyvenimą orientavesis tik lytėjimu, pažindinantis su daiktais, pasaulį mato kitaip, nei mes. Jis daug geriau sutelkia dėmėsį, kiekvieną matomą daiktą stengiasi apčiupinėti kelis kartus, kad susietų lietimosi pojūtį, kurį turėjo, su vaizdu, kurį dabar mato. Daugelis jų per ilgus metus taip ir neišmoksta naudotis regėjimu taip, kaip tai daro kiti.

Dievą supranti kaip erdvę? Panteizmas? :D

Nemanau, kad ten tą paskutinę citatą reikia pažodžiui suprasti. Ir tu tą žinai, anea?

Šiaip ankščiau nepastebėdavau to, ką matau dabar. Niekad nesiklausydavau kas man yra sakoma ir kad ne viskas vien tik gėlytės ir kažkas dar labai baisiai(!) gražaus. Suvokiau kad visur yra kiek minusų, tiek pat ir pliusų(na gal ir ankščiau tas žinojimas buvo, bet jį tiesiog ignoravau) ir dabar kai viskas klostosi toli gražu ne taip, kaip noriu yra skaudu tai matyti. Ir tu teisus dėl to, kad sunku praregėt.

Žinau, kad dabar man atrodo vienaip, ir šimtu procentu tikiuo tuo ką sakau, o ryt gali atrodyti priešingai ir kalbėsiu atvirkščiai, bet tai bus lygiai tokia pat tiesa, kaip ir ankščiau išsakyta . :)

Nėra taip gera gimti aklam ir po daug metų atgauti regėjimą. Žmogus, visą gyvenimą orientavesis tik lytėjimu, pažindinantis su daiktais, pasaulį mato kitaip, nei mes. Jis daug geriau sutelkia dėmėsį, kiekvieną matomą daiktą stengiasi apčiupinėti kelis kartus, kad susietų lietimosi pojūtį, kurį turėjo, su vaizdu, kurį dabar mato. Daugelis jų per ilgus metus taip ir neišmoksta naudotis regėjimu taip, kaip tai daro kiti.

Dievą supranti kaip erdvę? Panteizmas? :D

Negi esi religinga? Nepastebėjau to iš šalies. Greičiausiai bardo Mikolaičio įtaka. O dėl aklumo: pabandyk pusdienį neatsimerk ir orientuotis apgraibomis.  Seniai seniai dariau tokį eksperimentą - iki šiol manau, geriau be rankų, nei aklas.