
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Paskutinė smiltelė nukrito į apatinę smėlio laikrodžio dalį. Laikas baigėsi, o Romualdas Vincent del Pingogas vis dar stokojo laimės. Tylėti vakarais, svajoti dieną, kas rytą gerti aviečių lapelių arbatą su medumi jau netenka prasmės.. Gyvenimas ne amžinas, o pasaulis nėra žiaurus, jis kas dieną , kas akimirką nori padovanoti TAU kažką naujo, tik nežino, kad TU truputi liūdnas ir neįstengi tos dovanos priimti. Romualdas apsižvalgė, gurkštelėjo aviečių lapelių arbatos ir žiūrėdamas į vieną tašką, kažkur tarp senovinio, sieninio laikrodžio bei medinės lentynėlės, plačia ,pasitikėjimo kupina šypsena nusišypsojo sau. Jis suprato-metas pasiimti iš pasaulio ko daugiau dovanų... Romualdas Vincent del Pingogas nuėjo prie senove kvepiančios spintos ( po teisybei viskas jo namuose KVEPĖJO senove- gera, miela senove..) ir atidaręs ją išvydo savo tėčio kostiumą- juodą, nepriekaištingai tvarkingą, tačiau seną kiap pasaulis kostiumą. - Mes iškeliausim...-tarė Vincent del Pingogas.- Toli, toli...Ir galbūt niekada čia nebegrįšim... Vilkėdamas tėčio kostiumą, apsiavęs tvarkingus, lakuotus batus jis priėjo prie veidrodžio , užsidėjo beretę ir išėjo į lauką. Saugi ir šilta pavasario diena. Kvepia gyvenimu... -Sudie,-tarė jis savo namams, jo akys buvo kupinos ryžto ir džiaugsmo. Vincent del Pingogas sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Važiavo jis kažkur, jam net nebuvo svarbu kur. jis žinojo laimė jau čiapat. Pasukęs į Vilties alėją jis vos spėjo sustabdyti savo dviratę transporto priemonę, nes nežinia iš kur išpuolė gandras. Jis žiūrėjo į Romualdą Vincent del Pingogą beviltišku, tačiau užtikrintu žvilgsniu, tarsi sakydamas: - Ši kelionė baigta.. P.S NEPABAIGTA.. TRAMPOLINA |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. vasario 7 d. 17:02:24
____________________
zudymas ruko... Vaje Vaje kokia seksuali Varlė!! Nebuk ramus. Nervuokis,draskykis,putokis,bet buk savimi.