Išorinis tai tik pirmas 5 minutes (ar valandas / paras - priklausomai, koks žmogaus statusas ir ką su juo ar greta jo tau tenka daryti), paskui viskas, kas liečia, tai vien vidiniai dalykai, kuriuos atpažįsti iš: žodžių, kūno kalbos, išvaizdos-išraiškų.
Čia tas pats kaip apie slyvą: išorė gali būti ideali ir tu nusiskynęs ją gali gėrėtis.
Jei perlauži slyvą ir matai viduje pilna kirminų - ją iškart išmeti. Jei esi nepakankamai protingas iškart pamatęs iš išorės gražią slyvą puoli kąsti, tuomet jau kaltink save: jei ten pilna kirminų ir puvimo - spjaudysies eidamas ilgai. Taip, manau, ir su žmonėmis...

Du viename

Tai rizikuoji buti viena is daugiausiai paskaiciusiu..

as pvz net tingiu skaityt, ką tu čia prirašei... paskaičiau tik pirmą ir paskutinį sakinius

Atkriepi demesi i isvaizda pirmiausia, o poto bendravimas tik.

geriausia du viename bet siaip man labiau svarbus vidus..

kolokogatijos principas cia tinka: zmogus turi buti grazus kunu, grazus siela (nu ir dar teigiama jog pilietis,nu laikas bego, paskutine vertybe igijo kitokias prasmes). Asmeniskai neisivaizduoju kokia gali buti draugyste kai Tavo partneris yra nepatrauklus Tau. Jei jis nepatrauklus isoriskai, tai tampa tarsi biciulis su kuriuo smagu praleisti laika lauke gurksnojant alu. Apie artimesnius santykius pagalvojus net nupurto . Antra puse turi buti Tau patraukli (nebutinai grazi ar ipatinga, bet turi salia jos jaustis labai jaukiai ir jausti potrauki). Jei partneris yra atstumiantis savo charakterio subtilybem, tada visa sita draugyste tampa vieno zmogaus didziule auka niekam, ko pasekoje dazniausiai tas zmogus neislaiko ir viena diena imasi radikaliu priemoniu. Buna jog su partneriu neseja jokie bendri interesai, nerandama bendra kalba ir partneriu intelektas (labai lanksti savoka,kuria dar kazkas sugalvojo ir pamatuoti). Tokios draugystes isviso nesuprantu, tai tarsi privacios kurtizanes turejimas. ''Ei Petrai, paziurek i mano nauja augintine! Nu, kaip Tau ji?''. Ir isviso, retai sutiksi koki dalyka ant sios zemes, kuri butu galima vertinti vienapusiskai ir teisingai. Cia ir tas pats. Egzistuoja kazkoks kompromisas tarp situ dvieju savoku, kuris pas kiekviena zmogu yra pastumetas siek tiek i viena ar kita puse. Negana to,begant laiku, pas kiekviena individa velgi kinta sis poziuri,todel manau jog krastutines nuomone cia tiesiog negali egzistuoti. Bet kaip visada as klystu ir tuoj kazkas irodis kitaip!

Cituoju: "Sutinkam pagal grožį, išlydim pagal protą". Arba man labai patinka Sokrato mintis: "Grožis - tai karalius, valdantis labai trumpai". Iš pradžių atkreipiu dėmesį į išvaizdą - ar žmogus gražus ar negražus. Bet kai pabendrauju, suprantu kad išvaizda nieko verta palyginus su jo charakteriu, geraširdiškumu, protu ir t. t. ir t. t..

Viskas kartu,nes vieno be kito nebūna,nors būna išimčių,kaip ir visur......

siaip i zmogu reikia ziureti is vidaus, bet dauguma musu LABAI LABAI DAUGUMA... paziurim i isore is viska nuspriandziam...

na, bet klausimas buvo ''ka labiau vertinate? kodel?'' tai, kaip as suprantu, ne vien apie pirma ispudi kalbama. man asmeniskai tie 80proc butu tam 'vidiniam'.ilgiau trunkantis grozis gal. galu gale tas skonis isvaizdai toks subjektyvus dalykas, toks nepastovus ir tikrai tikrai neisivaizduoju, kad didele reiksme gali tureti ilgesnei draugystei. bet kokiai draugystei.

Aišku, kas išorinį. 80 proc. išorinį. Ir ne tik man išorinis toks svarbus , o visiems žmonėms. Nes žmonės pamatę kitą pirma žiūri į jo išorę, tada pagal IŠORĘ apsprendžia jo numanomas vidines savybes taip ir susidaro įspūdį apie žmogų. Juk dažnai su kažkuo pabendravęs penkias minutes jau sakai :'o, jis man pasirodė nuoširdus, draugiškas...'. WTF? per 5 minutes parodė, kad yra nuoširdus ir draugiškas? nu ydomiai. Ne jis parodė, o jo išvaizda. Tik praėjus daug laiko, žmogaus tikrosios vidinės sąvybės pakeičia (pabrėžiu, ne sudaro, o pakeičia) nuomonę apie savo vidines sąvybes.

Mano klasiokes kai kurios grazios, bet jau tokios durnos...

Nu jo pirmam įspūdžiui gal ir išorinis, bet vėliau svarbiausia tik vidus. Esu susidūrus.

Svarbus yra išorinis grožis visiems..
Nes dauguma mano "kaip aš bendrausiu su negražiu,man gėda,net į gatvę bus išeiti"
Bet taip pat daug kam svarbus ir vidinis..Ir į grožį nusispjauna..

O tai yra tokių, kuriems pirma vidinis svarbu, o tik paskui žiūri, su kokia išore bendrauji? Ar čia jūs visi tokie pojūčiais riboti?

Aisku pirma svarbiausia isorinis, bet paskui jau ne taip isore svarbu kiek vidus

as zmogu vertinu taip: 20% is isores, 80% is vidaus zinoma, isore kartais gali daug ka pasakyti apie zmogu, taciau nereikia spresti apie knyga, is jos virselio

mano etikos mokytoja gerai sake: kas per vidinis grozis? juk ten kepenys, zarnos, skrabdis...
as zmogu vertinu pagal jo charakteri, o ne isvaizda.
juk sakoma: pagal grozi sutinka, pagal prota palydi...
aisku pirmas vaizdas kaip zmogus atrodo...

man ir vidinis ir isorinis yra svarbus, nors kartais atsizvelgiu labiau i vidini...