Istorija apie balandį

Tai nutiko vaiskų pavasario rytą, buvo gegužės pabaiga. Švietė saulė, o aš sėdėjau virtuvėje, supausi ant "taburetės" , valgiau sumuštinį su dešra. Man buvo dešimt metų :) Pro atvirus langus girdėjau kiemo garsus - vaikai, paukščiai, mašinos. Tuoj, tuoj vasara . . na ir ką gi  aš dabar veiksiu ?  Sugalvojau -  eisiu palesinsiu balandžius pro "balkoną" . Per kelias minutes ištrupinau visą batoną :) didelis pulkas balandžių, gražu.. bet, pamaniau eisiu pabaigsiu tą sumuštinį su dešra. Sėdžiu valgau.. ir girdžiu kieme kažkokius garsus.. ne tokius , kaip kasdien.. gal kas nutiko mano balandžiams ??!!! Greit pašokau, nubėgau, žvilgt apačion.. O siaube - kaaaaatinas ! Tas kraugerys jau tvarkė mano balandį.. Žaibiškai atsidūriau laiptinėje, po to kieme.. pagalys, akmuo - viskas lėkė, kad tik balandis gyvas būtu. Katinas pabėgo  palikęs auką.  Man pavyko :) Išgelbėjau !!! Paukščiui buvo perkastas sparnas, reikalai prasti.. Bet aš juk turiu draugą, pas kurį yra narvelis ! Turiu binto, o svarbiausia taip norėjau išgelbėti .. ir dabar man pasisekė.. Va aš tikrai gelbėju vargšą gyvūną, paukštuką .. Lesinau, girdžiau, glosčiau. Taip praėjo mėnuo. Sugijo. Pamaniau, kad jau laikas . Paukštis sustiprėjo.. Atidariau narvelį, atsargiai paėmiau į rankas, švystelėjau į viršų ir ... plast, plast nuskrido ..  buvo vaiskus vasaros rytas, beveik , kaip tada, švietė saulė .. grįžau į virtuvę suptis ant "taburetės" , valgiau sumuštinį su dešra .. Staiga girdžiu, kažkas ne taip.. vėl garsai kieme.. Greitai išbėgu į balkoną, žvilgt žemyn.. O ten.. siaube.. tas pats katinas taršo mano balandį !!!!!! Viskas sukilo, pyktis , įniršis, neviltis.. čia pat stvėriau akmenį nuo užrauktų agurkų  puodo ir užsimerkęs.. paleidau tiesiai į žudiką.. Akimirką negalėjau patikėti, kad taip.. Atsimerkiu.. pakraupęs, katinas žiūri į mane išsprogusiom akim, o šalia jo .. mano akmuo ir kapas..  balandžiui . .  Va tokia istorija :)