ok, apie tai čia.

aš dažnai juos prisimenu

Tremor_Christ - prisiminei alaus namus kiba.

Pagal kontekstą - jums irgi.

DDDD
Tikrai.

jum reik ait alaus

Dialogo forma yra gan gudri, tačiau lietuviškame vertime, taip, kiek erzina tie 'be abejo'.
Orginalo kalba daug sklandžiau.

Zaratustra.. Šizofrenijos beveik tenais, mano galva. Tačiau porą Nyčės knygų man visai tiko, juoba, kad jis baigęs tuos pačius moklu kaip ir aš. Reikėtų dar daugiau jo perskaityti, kad susidaryčiau išbaigtesnį vaizdą.
Dėstytojų tokių buvo porą, bet ryškiausias - Naglis Kardelis.
Mano galva, ji žmogus vunderkindas; mokantis japonų, hindi, kinų, n kitų kalbų, matematikas, logkas, filosofas, anatomijos ir dar n mokslų specialistas. Jau nekalbu apie Platonizmą. O kas keisčiausia, jis yra išimtis iš tų, kurie 'žino viską, ir nežino nieko'.
Išmintingas žmogus. Ne veltui, per paskaitas tekdavo atlaikyti milžinišką manųjų klausimų bumą : ) Bet verta buvo, daug paaiškėdavo, ir ne tik iš filosofijos.

Bet Nyčė visgi buvo žmogus... Na Platono dialogų forma man ne prie akies (vis dėlto gan juokingi tampa tokie žodžių junginiai kaip 'be abejo', 'ne kitaip', 'o kaipgi', 'be abejo', kuriais atsišaudo Platono pašnekovai), bet ne ką iš savo paprastos buitiškos pozicijos galėčiau pasakyti apie kokį Zaratustrą. Vienas varinėjo dialogus, kitas - monologus. Gavosi taip, kad abu idėjiškai priešingi asmenys neprisileidžia jų sistemos griaunančios kritikos.
Gal būtų galima sužinoti, tų dėstytojų pavardes?
Šiaip, aš linkęs banaliai pritarti tokiam Liudwigui Wittgenstein'ui, kuris teigė, kad visos fislosofiės problemos kyla iš nesusikalbėjimo, t.y. dėl kalbos netobulumo. Bet kas tą kalbą ryšis patobulinti? Darbas vertas ne vieno Nobelio.

Bet Nyčė visgi bandė jį panaigti? [nors 'kritikuoti' gal ir yra tikslesnis žodis šiuo atveku].
Žinau, kad tavo sulyginimas Platonas kaip ir Biblija itin patiktų mano buvusiems dėstytojams, kurių dauguma buvo inirtingi Platono gynėjai ir to paties Nyčės kritikai.
Taip, Platonas literatūriškas. Ir nesiginčysiu dėl to 'aiškumo nelauk'.
Aš asmeniškai manau, jog jis nepaneigiamas grynai dėl savo filosofinių (literatūrinių taip pat) gebėjimų: pasikartosiu - nėra 'pro kur' jį pradėti 'doroti'. Ne visi, beje, ir drįso.
Didžiausi kritikai, ne paslaptis, dažnai ir būdavo mokiniai. Aristotelis taip pat kritikavo.
O šiaip, Platono literatūriškumas keistas, senovės graikų kalboje [būtent ne lietuviškose vertimuose] meistriškumas itin ryškiai matosi.
Olos metafora man patiko, tačiau pati dialogų forma gal ir nebūtų tarp mano mėgiamiausių.
Bet kuriuo atveju, literatūriškesni [o ne gryni empirikai] asmeniškai žymiai priimtinesni - tampa svarbu ne tik pati filosofija, o jos pateikimas taip pat. Kalbinė prizmė aiškiau, mieliau suvokiama, nors [cituoju] 'nuo požiūrio priklauso'. Tas tiesa.

Tai kad jis yra empiristas, dar nereiškia, jog jį galima paneigti. Na čia šiek tiek matau skirtumą tarp žodžių 'prieštarauti' ir 'paneigti'. Sunkoka įsivaizduoti kad būtų paneigiama ištisa sistema, t.y. prieštaraujama kiekvienai jos nuostatai. Bet aš filsoofijos nesimokaiu, todėl drąsiai kalbėti negaliu. Na ir tas paneigimas. Naudoji neaiškius metodus, ir remiesi savo nuostatomis - visai kreivai tokie įrodymai atrodo.
Platoną paneigti (kaip ir Bibliją, beje) neįmanoma, nes jis neapibrėžia tam tikrų teiginių, o paskui iš jų neišvedinėja kitų, ir taip 'nestato' sistemos. Tiesiog jo raštai dar ir gana literatūriški, o kur susipina filosofija ir literatūra - aiškumo nelauk. Be to ir pats Platonas į pabaigą gyenimo šiek tiek prieštaruja pats sau, tai ką tuomet daryti jo interpretatoriams? Ši teorija nelabai loginė, jei galima taip pasakyti. Čia nuo požiūrio priklauso, tikriausiai.

Tai va būtent: įtaka didelė, ir filosofai 'dideli'. Nepaliko 'nišos-achilo-kulno' juos paneiginėti.
Čia ir glūdi ne visos filosofijos, o būtent TŲ filosofų mąstymo 'užbaigtumas' ('pilnumas').

Na, Aristotelis visgi buvo empiristas (vadinasi - paneigiamas?).
Filosofijos paneigti visiški galbūt ir nėra įmanoma, tačiau [beveik] kiekviena teorija turi savo 'achilo kulną', ją galimą perverst ir visiškai 'sudoroti'.
Platonas nėra iš tokių, jį galima kritikuoti [tą ir darė ištisos kartos], bet paneikti visiškai - neįmanoma.
Taip nėra, manau, su visa filosofija.
Laikas, banalu, bet geriausias refresh'intojas: taigi sutrypiami filosofai, mąstytojai, etc. yra niekam nežinomi, nesekami ir t.t.
Antika apskritai yra branduolys, tad nieko keisto, kad tarkim net tas pats Nyčė, kuris baisiausiai kritikavo Platoną, išties juo sekė ir jį gerbė.
Jeigu 'teorija' yra 'paslanki', loginė, ją galima paneikti. Bet tos, kurios išliko iki mūsų laikų, [kalbu apie didžiausius mąstytojus] yra vargiai paneigiamos taip, kad argumentai turėtų ir tam tikrą loginį svorį.

T.y. nors Platono įtaka labai didelė, paneigti niekas nepaneigė ir Aristotelio, Dekarto ar kokio Kanto.

Gabux, nemanai, kad filosofiniai objektai, tiesos ar tie patys filosofai, yra tokie abstraktūs dalykai, jog juos paneigti ar suvartyti ne tik kad sunku, betgi beveik ir neįmanoma? Čia daug sunkiau nei su empiriniais mokslais, kadangi filosofija naudoja neempirinius metodus ir dar vieną tokį dalyką kaip logika. Galima prieštarauti (kaip aristotelis platono idėjų pasauliui ar nominalistai - apskritai atmetantys idėjas, kaip kažką nepriklausančio nuo fizinių dalykų), bet paneigti - ne. Kadangi filosofija neturi kažkokio tikro pagrindo (matematikoje aksiomos, fizikoje - dėsniai), todėl gaunasi tokie prieštaravimai. Ar ne?

Filosofai visada mane zavejo ypac graiku ir romenu, taip pat dauguma mokslininku ir karvedziu, visi vien del to, kad SIEKE savo tikslo ir nebijojo skleisti savo ideju

Taigitaigi. Nepaprastas jis.

LoseControl --> irgi pritariu.
Iš Antikos filosofų man mieliausi stoikai, tačiau niekas niekada negalėjo iki galo 'sutriuškinti' Platono. Ne viskas jo teorijose man priimtina, bet jo įtakos jokia epocha, persona neįstengė nei paneigti, nei 'suvartyti'.

Grigorijus Rasputinas nebent.

Graikų mokslininkai ir ypač Archimedas. Protingi žmonės, įdomūs, svarbūs.

man taip pat būtų Makedonietis, gal dar koksai Konfucijus

Aleksandras Makedonietis. karo genijus pasiekęs per trumpą laiką tiek, kiek niekas nepasiekė per dešimtmečius. ir šiaip, kiek teko domėtis, asmenybe jo žaviuos. kiek apie ją yra išlikę duomenų.