
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Rudeniu kankinasi gamta, Ji nemoka abejingai mirti. Džiaugsmas budi, jis čia pat, greta, Tik sunku nuo skausmo jį atskirti. Tik sunku atsisakyti to, Ko galbūt iš viso neturėjai. Pakartok, dar sykį pakartok. Kaip mane mylėjai – nemylėjai. Kaip buvai arti, labai arti, Taip arti, kad net sunku tikėti. Žmonės tampa viens kitam kiti Ir be dulkių pradeda pilkėti. Mes dar galim būti dideliais Kaip kad rytas gali eit į dieną. Tik nėra kam pasakyt – atleisk, Nes abu privalom būti vienas. Tu mane nuprauski savimi, Savo lūpom tu mane pagirdyk Ir paverski laiką ugnimi Dangui matant, žemei viską girdint. -Justinas Marcinkevičius ![]() |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2011 m. spalio 17 d. 20:57:24
Beje, labai gražus piešinys. Jei nepaslaptis, kas jo autorius?
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2011 m. spalio 17 d. 18:26:52
____________________
'Aš tau atleidžiu' gali pasakyti tik tas, kas gali pasakyti 'Aš tave myliu' (Paolo Coelho - Alchemikas)