AISTRŲ DRAMA 

,,Ar mane net ir čia matai?“ 
(Ant žemės guli sidabrinė styga.) 
,,Taigi miręs esu“, tarė jaunas žmogus – 
jau kitapus kalvos (ignoruot nebegalima.)
Mano draugai, dėl taksi labai 
(visi) vėlavę, eilutėje stovi. 
Daug skubos Fulham Road‘e. 
Metas tylos Aistrų Dramoje. 

Ausys kaista nuo pasekmių,
prisirpintos didžių pasiekimų, įteigtų sau,
aptikus piktadarybių gausą neramią 
sopąs nykštys ima šaukt
ir aidu veržias lauk iš Aistrų Dramos.
Refrenai, žinomi gerai, skirtingose tonacijose sugūžėjo visi: 
melodijos pūva disonansu saldžiu. 
Daug skubos Fulham Road‘e 
į Amžiną Dramą Aistrų. 

Kas gero man linkėtų toksai? 
Angelas išsikvėpinęs nusileido antai. 
Ji galvą ant netikėjimo mano padėjo 
ir šypsena užliejo mane amžina. 
Su kauksmu per smėlyną 
vykau su garbia palyda
keleto ponų, įrištų į odą* – 
NIEKAS, (bet kurį atras, atrodo). 

Pakeliui ledynų tyruos 
šypsosi veidai nebylūs iš tamsos. 
Ateik, įsitaisyk, 
Ar jau ramus, sakyk?- 
į peržiūros salę sek iš paskos. 
Čia kamerų visur aplink 
Mes filmavom tave – dabar esi dramoje. 
Štai tavo I.D. (Idealu identifikuoti vieną ir visus.) 
Duomenų bankan gyvenimą dėki – 
bendras biznis, būt‘ dėkui tau. 
Ledų dama į kelnaites prileido*,
kad pamatytų tave Aistrų Dramoje: 
prizas už malonumus greitus 
kriketo komandos kapitonas 
oratorius visokiausių progų 
riteris iš karalienės malonės 

Tavo draugų telefonai atvėst negaudavo, kaip šildei savo ranka. 
O čia vedamajam eilutė: ,,dar 13 žirgų bėgo, ir kad bent ką...“ 
Užsiropšk ant seno skėčio. Ar jo kupole nėra bjaurios skylės? 
Ką gi, lis pro ją retkarčiais, saulė gi tave nuolat lydės. 

Mėgėjau balto ir juodo – tau tai premjera, atrodo.
Jausmų Drama, iki galo visa, tau įžvalgumą nujodys. 
Pasakyk, kaip vaiką įtaisyti, kaip damą pasiguldyti, 
kodėl liūdnai senas šuva kaukia. 
O tavo sesytės be dėmelės skaistybė nuplasnoja ant kaulėtų menčių 
jauno žirgo, vardu Džordžas, kuris vogčia įtikino į josios geografinių žinių patikrą. 
(Tiriamas kūnas ištyrė jos kūną.) 
Aktoriau žemo p. k. kokia tavo būt‘ pažiūra. 
Dirstelk už rankogalių į tekstą, nes atmintis nėr‘ taip gera.
Sakyk, kaip vaikas vystos, kaip dama vysta, 
kodėl seni šunys kaukia iš įsiūčio. 
Visą tą ir šiek tiek to, tik taip pasiekt gali kažko. 
Taip, parodei šį, bei tą – tuoj tau parodysim kai ką. 
Persirengimo kambarys už nugaros. Turim tavo duomenis – esi dramoj. 
Kaip jauties, būdamas dramoj?
Kaip jauties, vaidindamas dramoj? 
Kaip jauties, atstovaudamas dramą? 

Pasijau, kilki vėl, mes nenukryžiuosime tavęs, 
nes mylime kaip sūnų - abejonės bet kokias išmesk. 
Sakyki, tai tu čia tas, kuris nuotaiką mums kelia? 
O gal mes čia dėl šlovės, straipsnio skilties, 
dėl kruvino malonumo išrėžt, koks siaubingas esi iš tiesų? 

Daug skubos Fulham Road‘e. 
Metas tylos Aistrų Dramoje.