Į visus paryčius tave atskraidint turiu norą,
Į sofą prie lango ant stebuklingos antklodės gagos pukų.

Rojaus Restoranee, kur sidabrinės kavos puodelis
Chromo atspindžiais garuoja iš miglos tavo plaukų.

Į mane nežiūrėk, mane tik pašauki sutemus,
Botagą prigriebęs tavo dirvą apsėsiu savo grūdais.

Rojaus Restorane yra sidabrinės kavos puodelis.
Mano kardą savo rankoj laikyt plieno makštys tau leis.

Padalinsiu, supjaustysiu tave minkštais gabalėliais.
Mano brangute, purptelėti neturėsi sparnų.

Rojaus Restorane lėkštėj ant stalo tavo vardą
Išraižysiu su meile, kad išliktų metų metus.

Mielai suvalgyčiau tave, visų ugnių suryta būsi,
Paskrudinta ant meilės iešmo, tos tikrosios strėlės.

Rojaus Restorane paskanausiu piršteliais,
Pakepindamas pelenuose kol ugnis naujai įsiplieks.

Į visus paryčius tave atskraidint turiu norą,
Į sofą prie lango ant stebuklingos antklodės gagos pukų.

Rojaus Restoranee, kur sidabrinės kavos puodelis
Chromo atspindžiais garuoja iš miglos tavo plaukų.