Savo gyvenimą į nutiksinčias sekundes verčiu,
į praposėdžiautas minutes, į valandas laikrodžio smilčių.
Ramaus stebėjimo dienos, pilnos minties burbulų debesų 
metais praplaukia, samprotaujant balsu.

Pasišpilkavimas ugnį įskelia staigią
Nepritariantys balsai nuo bokštų smaigių
per miškingas kalvas trumpam grįžo
kaip žydėjimas pamišusio kovo narcizų.

Klausia: - "Kodėl esu čia, ištikrų‘?"
Atsako: - "Kodėl turėčiau būti kitur?"
Sukasi aplik sąvokas  Jungo ir Froido 
Psichikos snaudžiantis asteroidas.

Susidurta su dideliais klausimais - erzelėt nenustos
Nesprendžiami žaismingai - nesukti galvos.

Gromuliuojami malonumai, užsirašykit abu, 
Abstraktus daiktavardis, būdvardis – grubus.
Kasdien pamąstom atskyrai apie juos.
Aš požiūrį keisiu, - lenksiu kol susvyruos.

Nemarinuoki, nevirki, netroškinki galvos
Grožėkis vaizdu sėdėdamas sau ant tvoros

Mirė, pradingo, realybės netekusi pamatų -
Melsk, mąstytojau, iki galo išlik malonus.
Paryčiais tu įtempi regą į vis tirštesnį tamsumą -
Mano vaiduokliškas šnabždesys: "Cogito, ergo sum"