Kartą sutikau merginą, kuri su gyvenimu žaidė.
Ir mes sugulėm vasaros paplūdimyje savaime.
Aš daviau jai savo apsiaustą ir tariau: - Būki gera!
Ir kartu tiesą sukūrėm kur bet kam kitam jos nėra.
Pro pirštus jos šypsojau, pro jos rieškutes smiltis bėriau –
Proto smėlio laikrodis ant vasaros paplūdimio smėlio.

Mes sėdėjom, o jūra ugnį gaudė.
Laukėme  kol liepsnos vis augo ir augo jos akyse nuolatos.
Stebėjom erelio gimimą, - antai 
sparnai ir uodegos plunksnos pakirptos trumpai, bet matome jos
pakelia ji ir virš vasaros paplūdimio neša.

Dešimt - valanda komendanto atėjo.
Ji tarė: - Jau važiuosiu, gana.
Aš čia su vienu apsistojau, susipažinau su juo vakar bare.
Aš šūktelėjau nuo bangos keteros: - Bent pasakyk, kuo vardu.
Ji nusišypsojo iš už vairo: - Tai turėtų būt visai nesvarbu.
Minutėlę pasvarstęs, iššokau į sausumą oriai,
palikęs vasaros paplūdimy vieną pėdsakų porą.