vieša paslaptis slėpti save
reikia tavęs labiau nei vandens
po žvilgsnio į jūra traukiu žodžius
kuriuos man rašei
kaip naują puzlę metei
kelius apkabines į žemę žvelgiu
keistas formas stebiu bet spalvą vieną regiu
aiškių vaizdų aš nerandu
pirmyn atgal verčiu
taip juoda ir kreiva net dėlioti nejauku
puzlė tai tu
tik ko spalvų negausu
akys tuščios matau
abejoji pati...
...ką bandai pasakyt
nežinau ar tiesa
nežinai ir pati
dar pačiai nejauku
nes
juoda esi