
Ir vėl galva tuščia, vėl jausmas toks lyg kažkas praplovė smegenis. Na, gerai, ne kažkas. :) Po ilgų, ketveris metus trukusių "klejonių" išgirsti, kad tai jau skaudi (piniginei) realybė, yra tikėtai netikėta. Ypač jei tuo metu važiuoji viešuoju transportu. Pirmadienio ryte kaip niekad buvo sunku keltis darban, visai nuotaikos nebuvo, o dar ir prastai miegojau... Troleibuse taip pat negavau prisėsti, teko snūduriuoti apsikabinus stulpą. Deja, neilgai -Kas bus? Nejau...? Ne...per daug gerai būtų... Tikriausiai koks filmas, ar laida, ar dar kažkas... - JIS GRĮŽTA! Vėl aš: - Taip, tikriausiai kokio filmo garso takelio pavidalu... Vėl radijas: - ...amžinai jaunas... Ir vėl aš: -...o ne...oooo neee...ooo ne ne ne... OOO TAIP!!! Darban tokia
Man vasara jau prasidėjo
|
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2012 m. kovo 7 d. 18:06:45
Va čia tai emocijos!
Sukėlė šypseną toks dienoraštis ir Rutonės komentaras.
____________________
Iš filosofiškai pabaltintų karstų aš išmetu tai, kas juose yra, ir juokiuosi sardonišku įniršiu.
2012 m. kovo 7 d. 18:03:57
nežinau, ar visai taip buvo...
Bent man tuo momentu, kai nuskambėjo pirmieji dainos akordai, pirmoji galvon atėjusi mintis buvo: "O, Pliusas vėl kažką kovo 8-ajai ruošia? Ar..? AR. UOJ. Prisikarksėjau...." O iš tiesų kelias akimirkas patyriau visiško tuštumo jausmą - galvoj nė mintelės. Nieko nieko. Tuštumaaa.... O po to panika - taigi jazaumarija, bankrutuosiu! Bet tekstuojam Kristinai, nors, žinau, ji taip pat TAI girdėjo. Aišku. Netrukus iš jos gaunu žinutę. Vienžo, viena kitą paužtikrinam, kad mums neprisisapnavo. O žabtuose įsitaisė plati plati šypsena.