Kai žmogus pradeda galvoti kad jis yra dievas

Dievas yra sukūręs žmogų ir visa, kas yra aplink jį. Su žmogumi jis mėgsta pažaisti. Tarkim, žmogus užsinori matyti daugiau, nei kiti žmonės. Jis meldžia to Dievo, prirašo tai kaip savo svajonių topo viršuje esantį dalyką. Dievas šį dalyką mielai jam išpildo. Žmogus pasižiūri nejaukiu žvilgsniu į jį iš viršutinio balkono apspjovusį tipą, nervuotai prieš pat jo nosį duris uždariusį troleibuso vairuotoją, merginą pašiepiančią jį pastoviai kai bando ją kabinti, paauglių grupelę važinėjančią skeitais, kurie juokias bandydami jį išgąsdinti. Tuomet įvyksta stebuklingas dalykas: nuo jo žvilgsnio apspjovęs tipas iškrenta iš balkono, vairuotojas trenkiasi į prieš jį važiuojančią mašiną, merginą įdarbinęs suteneris ima ją skaudinti bei mušti, paauglių grupelė persilaužia stuburus su skeitais ir tokiu būdu sėda likusiam gyvenimui į invalido vežimėlius arba vaikšto su kastyliais.

Tada minėtas žmogus pamano jog yra dievas. Piktasis dievas, katras visus baudžia. Jis imasi tą įvilkinėt į kokį-tai ezoterinį rūbą. Ima burti, raganauti ir pranašauti. Ima lemti blogus dalykus ir įvykius, užkerėti. Ji tampa žiniuone-astrologe-ragana-būrėja-pranašautoja-astromineraloge. Ima už savo veiklą pinigus. Prakunta. Daug kas nori susidoroti su savo konkurentais: tarkim pavedėja link žiniuonės savo apkvaitintą pykčio ar negandų giminaitį, bendradarbę, kuriai pavydima. Dievas tepadarė, kad žmogus daugiau matytų. Jis teatvėrė jam akis reikiamu metu, reikiamoj vietoj, reikiamomis aplinkybėmis. Žmogus pamanė, jog jis, o ne kas kitas, lemia įvykių seką.

Gali žmogus prašyti gydančiųjų galių. Jis tarkim nori rankomis liesdamas išmasažuoti jo mirties patale gulinčią žmoną. Vietoj to, kad gedėtų, jis gydo. Jis įgauna pasitikėjjimo savo šypsena keisti įvykių seką: gelbėti, padėti žmonėms. Laimingais juos daryti. Tada jis, užuot dėkavojęs Dievui, pamano, kad pats yra Dievas, angelas, ar bent šventasis. Dievas duoda jam tik šansą reikiamu metu reikiamoj vietoj atverti plačiau akis, kad pamatytų, kad nuo jo veido grimasų, nuo jo kūno padėties, širdies ir raumenų pulso bei tonuso, galų gale - vien nuo šios šypsenos atsigauna aplinkiniai ir įvykiai ima tvarkingai tekėti darnia vorele. "Tu Angelas", - jam sako bendradarbės. "Tu -Dievas", - taria jam močiutė. "Kodėl tu nepasidalini savom paslaptim?", - viliojančiai klausia jo konkurentė. Tada žmogus pradeda susimąstyt: kodėl turiu būti varguoliu, jei man priklauso gyventi gerai. Jis imasi sėkmės knygų arba sėkmės paslapčių dalinimosi paskaitose. Jis būna lyderiu, mokinančiu lyderius, ar kaip jais tapti. Dievas jam padeda. Jis turi gerų norų - už atitinkamą atlygį žmogus siekia gerovės aplinkiniams.

Na, o Dievas ar Velnias, ar kas tai bebūtų - jei žmogų sugundė ar jam mistinėmis galiomis patikėti ir save tuo sustiprinti padėjo, po biškutį iš šono juokiasi. Žmogus turi viską: valgo ką nori, dėvi ką išsirenka, važinėja ne ant drandalietų... Bet staiga jo ima tai nedžiuginti. Jis juk užsidirbo - dauguma aplink jį yra tiesiog sukčiai, o jis juk stiprios dvasios arba geros valios žmogus, kodėl gi čia taip??? Nesąžiningi džiaugiasi savo įpirktais dalykais, nors jų pinigai - nešvarūs... jie prieš savo sąžines - neteisūs... Galų gale žmogui telieka viską prarasti - bet ne reputaciją. Jis juk nori į dausas iškeliauti geruoju minimas žmonių akyse, jų širdyse bei atminty. Bet taip neišeina. Nes reputacija prarandama - nors paskiausiai - bet lengviausiai. Paskutinę gyvenimo akimirką žmogus pasijaučia nesąs dievas ar neturėjęs savo tų mistinių galių ar galimybių. O tik požiūrį, kuris buvo platesnis už kitų. 

	0			De Phazz - Godsdog
	8			Dead Can Dance - How Fortunate the Man With None
	3			Angelė Joknytė - Begalinis viešpaties pasaulis
	5			Alphaville - Guardian Angel
	1			666 - D.E.V.I.L. (What The Hell Mix)
	3			Midge Ure - That Certain Smile